Varėna. Mokslininkai ir Dzūkijos žemdirbiai pažymėjo Perlojos bandymų stoties 55 metų veiklos sukaktį. Ta proga surengta mokslinė konferencija, kurioje pristatytas darbų kraitis, supažindinta su vykdomais tyrimais, organizuota išvyka į bandymų laukus.  

„Pagrindinė mūsų veikla - skirtingų žemdirbystės sistemų agroekologiniai tyrimai lengvuose priesmėliuose ir apleistų žemių ūkio naudmenų renatūralizacijos tyrimai smėlžemiuose", - Perlojos bandymų stoties mokslinius tikslus pristatė  jos direktorė Rūta Česnulevičienė. Ji pasidžiaugė, kad kolektyvui prieš penkerius metus pavyko sėkmingai įsilieti į Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) struktūrą.

Pasak R. Česnulevičienės, augalų ir dirvožemio moksliniai tyrimai Dzūkijoje pradėti jau 1931 metais, įkūrus Varėnos bandymų stotį (maždaug už 5 kilometrų nuo dabartinės Perlojos bandymų stoties), kuri veikė aštuonerius metus. Šiandien buvusią mokslo buveinę žymi betoninė plokštė su užrašu „Dzūkijos pirmasis žemės ūkio mokslo židinys".

Nuotraukoje (iš kairės): diskutuoja Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro direktorius prof. Zenonas Dabkevičius, Varėnos rajono ekologinių ūkių šeimininkai Gediminas Baublys ir Valdas Leikūnas bei vieno stambiausių gyvulininkystės ūkio šeimininkas Stasys Barkauskas

Dabartinė Perlojos bandymų stotis įkurta 1959-siais jau kitoje vietoje. Administracinis pastatas - pačioje Perlojos gyvenvietėje, o beveik 130 ha plotą užimantys bandymų laukai - jos apylinkėse. Negausiam kolektyvui, kurį sudaro vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Kęstutis Armolaitis, mokslo darbuotoja dr. Vilma Žėkaitė, doktorantė Aušra Gudauskienė, bandymų technikai, mechanizatoriai ir kiti specialistai, jau dešimtmetį vadovauja dr. R. Česnulevičienė.

Nuveiktų darbų kraitis

Anot direktorės, per paskutinį penkmetį atlikta daug reikšmingų mokslinių tyrimų. Stoties mokslo darbuotojai dirbo programose „Augalų biopotencialas ir kokybė daugiafunkciniam panaudojimui" (vadovė dr. Ž. Kadžiulienė), „Kenksmingi organizmai agro ir miško ekosistemose" (vadovė dr. R. Semaškienė), „Ekologinis ūkininkavimas: moksliniai tyrimai ir plėtra" (vadovės: dr. D. Feizienė ir dr. Ž. Kadžiulienė), „Agrocheminių dirvožemio savybių kitimo, veikiant natūraliems ir antropogeniniams veiksniams, dėsningumų tyrimai" (vadovai: dr. S. Lazauskas ir habi. dr. L. Tripolskaja).

Perlojos bandymų stoties direktorė Rūta Česnulevičienė džiaugėsi kolegų atliktais reikšmingais moksliniais tyrimais

Iš didelės gausos baigtų tyrimų R. Česnulevičienė išskyrė ekologinių tyrimų ir žirnių ligų prevencijos bei miško tyrimų svarbą žemės ūkiui, nes iš dviejų paskutiniųjų apgintos mokslų daktaro disertacijos.

Bandymų stoties vadovė neabejoja, jog nauji darbai - „Mikotoksinų ir fenolių kaupimosi bei antagonistinio ryšio tarp jų nustatymas skirtingai išaugintų grikių laukuose" (vadovė dr. A. Mankevičienė), „Organinių trąšų ir jų derinių įtaka ekologinės sėjomainos agrocenozei lengvuose Pietų Lietuvos dirvožemiuose" (vadovas prof. G. Staugaitis), miškotyros krypties doktorantūros tema „Dirvožemio azoto tvarumo ištyrimas miško ir agro ekosistemose" (vadovas dr. K. Armolaitis) -  reikšmingai prisidės pažįstant mus supančią aplinką ir kuriant naujas pažangias technologijas įvairiose srityse.

Per pastaruosius penkerius metus Perlojos bandymų stoties kolektyvas prisidėjo rašant monografiją „Agroekosistemų komponentų valdymas. Ilgalaikių agrocheminių tyrimų rezultatai", paskelbė 8 mokslinius straipsnius žurnaluose, turinčiuose citavimo indeksą, bei straipsnių periodiniuose žurnaluose, tarp jų „Mano ūkyje", kitoje populiarioje spaudoje.

Be mokslinės veiklos Perlojos mokslininkai augina ir platina Lietuvoje sukurtų  veislių žieminių ir vasarinių javų bei daugiamečių žolių sėklas. Konsultuoja ūkininkus javų, garstyčių, rapsų, bulvių auginimo klausimais, ekologiško vaistažolių auginimo, džiovinimo natūraliomis sąlygomis klausimais.

Moksliniai pranešimai

Konferencija „Žemdirbystės ir miškininkystės moksliniai tyrimai tausojant dirvožemį ir aplinką" prasidėjo dr. V. Žėkaitės pranešimu „Sėjomainos svarba ir ekologinio ūkininkavimo įtaka agroekosistemai lengvuose dirvožemiuose". Mokslo darbuotoja, atlikusi tyrimus, nustatė, kad norint užauginti gerą derlių, negalima vienos rūšies augalų atsėliuoti tame pačiame lauke ir būtina išlaikyti bent minimalią augalo „grįžimo" į tą pačią vietą pertrauką, taip pat sėjomainoje labai svarbu auginti ankštinius augalus, sudaryti sąlygas daugintis sliekams bei įvairiems organizmams, pasėlius tręšti organinėmis trąšomis ir kompostais, o piktžoles naikinti mechaniniu būdu.

Perlojos mokslininkų pasveikinti atvažiavę kolegos iš Rumokų ir Joniškėlio bandymo stočių, Vėžaičių filialo, Žemdirbystės instituto, Agrocheminių tyrimų laboratorijos, Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos, Varėnos rajono savivaldybės ir ūkininkai, įsiamžino nuotraukoje

Doktorantė Ilona Kerienė, prieš pristatydama pranešimą „Biologiškai vertingų ir žalingų junginių kaupimasis grikiuose", padėkojo Perlojos bandymų stoties kolektyvui, kad mokslinius tyrimus galėjo atlikti su jų bandymų laukuose užaugintais grikiais. Jos atliktas tyrimas svarbus tuo, kad įvertina Lietuvoje auginamų sėjamųjų grikių mikotoksikologinę taršą, galimas antioksidacines savybes. Nustatyta, jog daugiausia antioksidacinių savybių turi ekologiškai auginti grikiai jų brendimo laikotarpiu ir kruopos, nulukštenant grikio grūdą šaltuoju būdu. 

Dr. K. Armolaitis pristatė du pranešimus - „Žemės ūkio ir miško mokslų sąsajos plėtojant mokslinius tyrimus Perlojos bandymų stotis" ir „Agromiškininkystės plėtros perspektyvos Pietų Lietuvoje". Anot mokslininko, tyrimai atskleidė, jog tirtose miško ekosistemose suminės organinės anglies koncentracijos sankaupa daug didesnė ne ariamoje žemėje ar dirvone, o miškų apželdintuose plotuose, ypač lapuočiuose.

Pranešimą apie sėjomainos reikšmę ir ekologinio ūkininkavimo įtaką agroekosistemai skaitė dr. Vilma Žėkaitė (nuotraukoje - kairėje)

Pranešimą „Ekologinių trąšų įtaka agroekocenozei ir maisto medžiagų dinamikai" pristatė dr. Jonas Arbačiauskas. Jis pažymėjo, kad ekologinėje sėjomainoje išlaikomas maisto medžiagų balansas, o išsiplovimas į gilesnius dirvožemio sluoksnius yra minimalus. Dirvožemis po aštuonerių metų ekologinių tyrimų nerūgštėjo, jame net padaugėjo judriojo kalio.

Bandymų laukuose

Į bandymų laukus atvykusius konferencijos dalyvius organizatoriai pirmiausia pakvietė į vaistažolių džiovyklą, kurioje, skleisdamas aromatą, džiūsta pirmasis šių metų vaistinių augalų derlius.

Vaistažolių sklypelyje akį traukė žydintis čiobrelis

Dalyviai apžiūrėjo ir javų bandymų sklypelius, aptarė juose augančius augalus ir atliekamų bandymų eigą, problemas bei rezultatus. Miške dr. K. Armolaitis pristatė miško tyrimus, realiai parodydamas, kaip skiriasi miško ekosistema natūraliai augančiame ir žmonių sodintame miške. Mokslininkas pasidžiaugė, kad dirvožemyje rasti mikroorganizmai buvo panaudoti vaistų gamybai ir šis atradimas įvertintas valstybine premija.

Bandymų laukuose konferencijos dalyviai buvo gerai nusiteikę

„Dirvožemyje mikroorganizmų yra daugiau nei žvaigždžių visatoje ir jame slypi begalinės kūrybos galimybės, tik reikia sugebėti juos suvaldyti", - teigė K. Armolaitis.

Dr. V. Žėkaitė pristatė, kaip dirbamoje žemėje atsikuria natūrali augmenija, kokie augalai dirvonuojančiame lauke atsirado, kurie išnyko ar ėmė dominuoti.

MŪ inf.