Otava. Naudojant automatines melžimo sistemas bandoje tikslinga vykdyti selekciją, atsižvelgiant į motyvacinį elgesį. Drąsios ir smalsios karvės dažniau eina prie robotų melžtis ir duoda daugiau pieno.

Automatinėje melžimo sistemoje efektyvus procesas įmanomas tik tada, kai karvės savanoriškai eina prie melžimo robotų be žmogaus įsikišimo. Norint palengvinti adaptaciją, kai kurie ūkininkai apmoko ir supažindina gyvulius su įranga.

Moksliniai tyrimai įrodo, kad mokymas padeda padidinti primilžį ir sumažina intervalus tarp melžimo epizodų. Kai kurių autorių duomenimis, optimali adaptacijos trukmė – 4 dienos, skatinant karves koncentruotaisiais pašarais. 

Motyvacija melžtis ir reakcija į dresavimą labai skiriasi, priklausomai nuo karvės individualių savybių. Norint supaprastinti elgesio klasifikaciją, gyvulys gali būti apibūdinamas kaip aktyvus, drąsus ar atsargus, bailus. Charakteris susijęs tiek su produktyvumu, tiek su gerove, nes lemia atsaką į skirtingas valdymo praktikas ir situacijas. Įrodyta, „drąsios“ karvės duoda daugiau pieno, palyginti su „bailiomis“, o „mažiau agresyvios“ išsilaiko bandoje ilgiau, palyginti su „agresyviomis“. 

Guelfo universiteto (Kanada) mokslininkai, atlikę tyrimą su holšteinų veislės karvėmis, nustatė, jog aktyvios pirmaveršės ir vyresnės patelės, neturėjusios ankstesnės patirties bei patekusios į automatinę melžimo sistemą iš karto po veršiavimosi, buvo linkusios dažniau savanoriškai lankytis prie įrangos, palyginti su mažiau aktyviomis gentainėmis.

Drąsios ir mažiau aktyvios karvės davė daugiau pieno, palyginti su drąsiomis ir hiperaktyviomis patelėmis.  Nustatyta, jog pageidautina savybė, susijusi su didesniais primilžiais, yra smalsumas ir polinkis tyrinėti aplinką, rašoma mokslo žurnale „Journal of Dairy Science“.

Tyrimo autoriai rekomenduoja ūkininkams, naudojantiems automatines melžimo sistemas, vykdyti selekciją bandoje, atrenkant pakaitines telyčias, kurių motinos greitai adaptavosi prie melžimo ir pasižymėjo pageidaujamomis charakterio savybėmis bei atsparumu stresui.