Kaunas. Nuo praėjusių metų kai kuriems pieno mėginiams ištirti Lietuvoje naudojamas PGR tyrimas - greitas ir jautrus metodas, kurio metu yra išskiriama mastito sukėlėjo DNR. 2015 m. buvo atlikta per 2 tūkst. PGR tyrimų pieno ūkiuose, kuriuose yra kontroliuojamas gyvulių produktyvumas.

Su PGR tyrimu Lietuvos veterinarijos gydytojų asociacijos Bendrosios praktikos konferencijoje supažindino „Pieno tyrimų" direktorius dr. Saulius Savickis (nuotr.). PGR - tai polimerinė grandininė reakcija, kai ieškoma mastito sukėlėjo DNR fragmentų piene. Pasak S. Savickio, tai labai tikslus tyrimas, jo rezultatams mėginio paėmimas beveik neturi įtakos, nors kuo jis švaresnis, tuo geriau. Tyrimo atsakymas išduodamas per 4 val. ir pagal mėginį iš bendros talpos galima pasakyti, koks procentas karvių yra užsikrėtęs bakterijomis.

Mastito nustatymo PGR metodu programa, vykdyta praėjusiais metais, bus tęsiama ir šiemet. Pagal šią programą Žemės ūkio ministerija kartu su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) „Pieno tyrimams" užsakė atlikti PGR tyrimus iš bendros talpos konservuoto pieno mėginio, siekiant nustatyti, ar bandoje yra keturi pagrindiniai mastito sukėlėjai: auksinis stafilokokas (Staphylococcus aureus), agalaktinis streptokokas (Streptococcus agalactiae), mikoplazma (Mycoplasma bovis) ir streptokokas uberis (Streptococcus uberis).

S. Savickio teigimu, darant mastito sukėlėjų tyrimus ir auginant juos lėkštelėse auga viskas, išskyrus mikoplazmą. „Somatinių ląstelių matome milijonus, bet sakome, kad niekas neauga. Bet neauga tik tai, kas neauga ant lėkštelės - mikoplazmos neįmanoma nustatyti lėkšteliniu metodu. Todėl ir nutarta pradėti taikyti PGR metodą", - paaiškino „Pieno tyrimų" vadovas.  

Praėjusių metų PGR tyrimų rezultatai: 37 proc. ūkiuose nerasta nė vieno iš 4 pagrindinių mastito sukėlėjų; 1 sukėlėją turėjo 32 proc. ūkių, 2 - 23 proc., 3 - 8 proc.; visi 4 sukėlėjai, įskaitant ir mikoplazmą, rasti 5 ūkiuose.

„Ten, kur nustatyti visi 4 sukėlėjai, ar tu esi didelis, ar esi mažas, procentas vienodas. Iš tikrųjų viskas priklauso ne nuo ūkio dydžio, o nuo savininko požiūrio į gyvulius", - teigė S. Savickis.

„Pieno tyrimai" žada parengti ir sąrašą ūkių, kurių pienas yra visiškai švarus, t. y. be jokio ligų sukėlėjo. S. Savickio teigimu, tai bus ypač svarbu perkantiems veislinius gyvulius, kurie galės būti tikri, kad iš tokio ūkio nusipirkęs veislinę medžiagą į savo ūkį neparsiveš ir ligų sukėlėjo.

Atsižvelgiant į antibiotikų mažinimo programą, tie 37 proc. ūkiai, kuriuose nerasta nė vieno mastito sukėlėjo, užtrūkindami karvę galėtų visai nenaudoti antibiotikų, užtektų užtrūkinimo kamščių. „Darėme apklausas - užtrūkindami karves ūkininkai dažniausiai antibiotikus naudoja iš įpratimo, kad ramiau būtų. Todėl tikimės, kad „švariuose" ūkiuose pritaikysime antibiotikų mažinimo programą. Šiemet atlikome keletą tyrimų ir manome, kad 25 ūkiai jau šiemet galėtų nustoti naudoti antibiotikus profilaktikos tikslais", - sakė S. Savickis, raginęs veterinarijos gydytojus taip pat padėti skleisti šią informaciją.

MŪ inf.