Vašingtonas. Dėl kryptingo veisimo galvijai prarado gebėjimą prisitaikyti prie naujų aplinkos sąlygų. Nustačius specifines DNR variacijas, susijusias su adaptacija, planuojama sukurti testus, kurie atskleis, ar gyvulį tinka laikyti tam tikroje teritorijoje.

Ilgą laiką vykdant genetinę atranką ir veisimą, orientuotą į produktyvumą ir vislumą, nukentėjo galvijų išgyvenamumui būtinos savybės. Labai pieningoms karvėms, perkeltoms į kitą klimatinę zoną ar net ganyklą su naujos rūšies augalais, pasireiškia sveikatos problemų ir sumažėja produktyvumas.

JAV Misūrio – Kolumbijos universiteto mokslininkai, vadovaujami gyvūnų genetiko Wurdack‘o Decker‘io (Vurdako Dekerio), įrodė, jog šiuolaikiniai galvijai nesugeba prisitaikyti prie kintančios aplinkos, o ūkininkai patiria nuostolių dėl informacijos apie augintinių genetiką trūkumo.

Išanalizavę JAV bandos duomenis nuo 1960 metų, tyrėjai išskyrė specifines DNR variacijas, susijusias su gebėjimu adaptuotis.

„Matome, kad istoriškai karvės, veisiamos Kolorado valstijoje, prisitaikiusios gyventi aukščiau jūros lygio. Jei ūkininkai naudos atvežtinius bulius ar spermą, prisitaikymo galimybės silpnės, galiausiai banda praras vertingas savybes“, – mokslo žurnale „PLOS Genetics“ rašė tyrimo autoriai.

Kitos specifinės adaptacinės ypatybės, kurios užkoduotos vietinių galvijų DNR, yra atsparumas šilumos stresui ir tam tikroje teritorijoje paplitusiems toksiškiems augalams.

Pasak W. Decker‘io, kartais natūrali ir dirbtinė atranda juda ta pačia kryptimi, kartais šis procesas primena virvės traukimą. Per paskutinius 30 metų karvių produktyvumas labai pagerėjo, tačiau aplinkos veiksniai neišnyko, o kai kurie, pavyzdžiui, aukšta oro temperatūra vasarą, tik sustiprėjo. Ūkininkams labai naudinga žinoti savo bandos genetinę sudėtį ne tik dėl trumpalaikės sėkmės, bet ir dėl ateities kartų potencialo.

Mokslininkai planuoja sukurti specialius genetinius testus, kurie atskleistų, kokia aplinka geriausia konkrečiam gyvuliui, kad jis pasiektų maksimalų produktyvumą.

MŪ inf.