Akademija, Kėdainių r. Gegužės pradžia dovanojo žemdirbiams ilgai laukto lietaus, nors atseikėjo jo ne visiems vienodai – vienur tik 5 mm, kitur ir 10-12 mm. Šiek tiek atgaivinti pasėliai sparčiau stiebiasi į viršų, tad būtina įvertinti, ar ne laikas augalus apsaugoti nuo ligų bei kenkėjų.

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) Žemdirbystės instituto direktorės pavaduotoja eksperimentinei plėtrai, Augalų patologijos ir apsaugos skyriaus vedėja Roma Semaškienė pastebi, kad ūkininkaujant kintančio klimato sąlygomis, vis sunkiau dalyti universalius patarimus, tinkančius visos šalies žemdirbiams.

Situacija rajonuose gali būti labai skirtinga, ir tai, kas aktualu viename rajone, gali būti per ankstyva ar jau pavėluota kitame.

Bauginantys rodikliai

LAMMC Žemdirbystės institutas tradiciškai nuo balandžio kas dešimtadienį daro dirvožemio drėgmės tyrimus. Naujausiais, balandžio 30 d., duomenimis, viršutiniame 0–10 cm sluoksnyje buvo fiksuotas augalų vytimo drėgmės lygis, o gilesniame, 10-20 cm sluoksnyje irgi jau priartėta prie vytimo drėgmės. Tai - bauginantys rodikliai!

Savaitgalyje per šalį nuvilnijęs lietus situaciją šiek tiek pataisė: šeštadienį vienuose rajonuose palijo daugiau, kituose – mažiau, kai kur lietaus sulaukta ir sekmadienį. „Ten, kur palijo ne vieną, o dvi ar tris dienas – ten ne tik atsigavo pasėliai, bet padidėjo ir ligų rizika tiek žieminių kviečių, tiek žieminių rapsų pasėliuose“, - sako R. Semaškienė.

Sinoptikų prognozėse vis girdime žodį lietus, bet tik atskiruose regionuose ar nedidelėse teritorijose. Bendra tendencija – šilti ir saulėti dienomis orai, vėsios ar net su šalnomis naktys – toliau alins augalus. Žemdirbiai jau dalijasi žinia apie dėl sausros suprastėjusią žiemkenčių būklę.

„Kai akivaizdžiai matome, kad augalai prastos būklės, juose purškimo fungicidais reikalingumą reikia vertinti itin atidžiai: jeigu labai sausa, augalai skursta, didelio efekto tikėtis sunku. Tačiau vilkimės, kad prognozės pasikeis ir lietus vis dažniau palaistys laukus“, - sako R. Semaškienė.

Lietus gali išprovokuoti ligų plitimą

Po savaitgalį gaivinusio gamtą kad ir negausaus lietaus mokslininkė pataria atidžiai apžiūrėti pasėlius, ar juose nematyti šviežių miltligės, septoriozės, kviečių dryžligės požymių, išrovus apžiūrėti pašaknį, ar ant jo nematyti stiebalūžės pažeidimų. Labai svarbu įvertinti ir tai, ar kviečiai nebuvo atsėliuoti, sėti į javų ražieną, nes tokiu atveju ligų rizika padidėja.

Šiuo metu dažnai girdime augalų apsaugos specialistus kalbant apie stiebalūžę, nes būtent dabar javai pasiekę tinkamą augimo tarpsnį (BBCH 31-32), kada gali būti purškiami fungicidai nuo šios ligos. Vėliau panaudoti net ir veiksmingi nuo stiebalūžės fungicidai jau laukiamo efekto nebeduos.

Stiebalūžės požymiai matomi apatinėje stiebo dalyje

Pasak R. Semaškienės, stiebalūže užsikrėsti ir jai vystytis, kaip ir daugeliui ligų, reikalinga drėgmė, kurios dabar labai trūksta. Palankiomis šiai ligai plisti sąlygomis purškimai tikslingi tik efektyviais nuo šios ligos fungicidais, kai randama 25-30 proc. augalų su ligos požymiais.

Jei konkrečioje vietovėje gausiau palijo, pasėlis vešlus, pasimato naujų ligų dėmių, tokiuose pasėliuose fungicidų panaudojimas gali būti tikslingas. Prie lapų ligų plitimo vešliuose pasėliuose prisideda ir šiomis dienomis laukus apgobiantys rūkai, gausios rasos.

„Jei ir toliau būtų prognozuojamas lietingų orų periodas, tai be jokių abejonių rekomenduočiau purkšti fungicidais. Bet dabar prognozuojama sausa savaitė su vietiniais trumpais lietumis, tad visiems tinkamo universalaus patarimo neturiu“, - pripažįsta R. Semaškienė ir priduria, kad ligų užkratas ant jau nudžiūvusių lapų signalizuoja, kad lauke yra ligų pradų, tad 3-4 dienos lietaus gali juos suaktyvinti.

Rapsų žydėjimo metu - svarbūs purškimai

Žieminiai rapsai dabar jau žydi, gerai prižiūrėti ir derlingose dirvose auginami pasėliai atrodo vešlūs. Lietus rapsams savaitę iki žydėjimo ir žydint padidina užsikrėtimo sklerotinio puvinio sukėlėju riziką. Kuo ilgiau trunka lietingas periodas, kuo ilgiau žydi rapsai, tuo šiai ligai palankiau „įkibti“ į augalą. Visi rapsų augintojai žino, kad nuo šios ligos apsisaugoma augalus nupurškus žydėjimo metu. O sklerotinio puvinio požymiai išryškėja tik brendimo tarpsniu.

Ligoms reikia šilumos ir drėgmės, o įvairiems kenkėjams palanku plisti, kai vyrauja šilti ir sausi orai. Šis pavasaris iki šiol buvo per vėsus gausesniems kenkėjų antplūdžiams. Sušilus orams, tikėtinas ankštarinių paslėptastraublių plitimas žieminiuose rapsuose, o vasariniuose rapsuose gali plisti žiedinukai ir kiti kenkėjai. Purškimas nuo ankštarinių paslėptastraublių žieminiuose rapsuose rekomenduojamas augalų žydėjimo pabaigoje (kai pradeda kristi žiedlapiai) leidžiamais žydėjimo metu naudoti insekticidais.

„Žemdirbiams svarbu nepamiršti, kad rapsų žydėjimo metu purškimai insekticidais galimi tik naktimis. Prieš planuojamą purškimą (prieš dvi dienas) būtina užsiregistruoti Paraiškų priėmimo informacinėje sistemoje. Beje, šios savaitės viduryje kai kur pranašaujamos naktinės šalnos iki -5 °C. Tokiomis naktimis tikrai negalima purkšti jokiais pesticidais, nes pasėlio patiriamą šalnų sukeltą stresą gali sustiprinti naudojami pasėlių priežiūros produktai“, - atkreipia dėmesį R. Semaškienė.

Kenkėjų gausą nustatyti padės gaudyklės

Nuo masinio kenkėjų antplūdžio iki šiol gelbėjo palyginti vėsūs orai, bet dabar pranašaujama 18-19 laipsnių šiluma gali pakeisti situaciją, ir kenkėjams gausiau išplitus teks panaudoti insekticidus. Juos tikslingiausia panaudoti kenkėjams pasiekus žalingumo ribą.

Kenkėjų gausumui įvertinti R. Semaškienė pataria juos rapsuose ir javuose stebėti vidurdienį, kada būna šilčiausia, ir kenkėjai aktyviausi. Nes laukus apžiūrėjus vėsų rytą, kol kenkėjai dar tūno pasislėpę, situacija gali pasirodyti klaidinančiai rami.

Geltonosios gaudyklės padeda greičiau pastebėti į laukus atskrendančius kenkėjus

Kenkėjų plitimo pradžiai ir gausumui įvertinti pravartu laukuose pasistatyti geltonąsias vandens ar lipnias gaudykles. Šiuo atveju ūkininkui ir konsultantui reikėtų pažinti konkrečius kenkėjus, nes gaudyklėse dažnai randama įvairių vabalų, vabzdžių, kurių didžioji dalis gali būti naudingi tiems patiems augalams.

Žieminiuose rapsuose daugeliu atveju nuo rapsinių žiedinukų pakako vieno purškimo. O vasarinius rapsus nuo šio kenkėjo dažnai tenka purkšti pakartotinai ar net kelis kartus. 

Rugiai, kvietrugiai jau pasiekė paskutinio lapo tarpsnį (BBCH 37), kuomet reikėtų stebėti, ar neplinta tripsai. Atsargiai pakėlus lapamakštę galima matyti labai smulkius, 1,3-1,5 mm ilgio tamsiai rudos ar juodos spalvos kenkėjus.

Paprastai gegužės pradžioje tripsų patelės atskrenda į žiemkenčių pasėlius, čia maitinasi, o gegužės pabaigoje, javams bamblėjant, pradeda dėti kiaušinėlius. Po 8-10 dienų išsirita lervos, kurios čiulpia besiformuojančių varpų viršūnėles. Tripsai rugiuose, kvietrugiuose ir miežiuose gali pridaryti pastebimos žalos, o žieminiuose kviečiuose jie mažiau svarbūs. 

Kad ir kokios būtų prognozės ir pasiūlymai dėl pasėlių priežiūros, augalų aktyvaus augimo metu reikėtų rasti laiko laukų apžiūrai bent 1-2 kartus per savaitę. Ir ne tik piktžoles, ligas ar kenkėjus pažiūrėti, bet ir įvertinti meteorologinių sąlygų pasekmes jūsų pasėliams.

„Verta naudotis IKMIS sistema, kurioje LŽŪKT konsultantai kas savaitę pateikia stebėjimų iš laukų duomenis, tada bus lengviau susivokti, kokia situacija su ligų ir kenkėjų plitimu yra konkrečiame rajone. Ir nereikėtų skubėti beatodairiškai purkšti. Labai gerai reikėtų apsvarstyti, pasitarti su jūsų konsultantais, kolegomis, ar tikrai jau laikas“, – pataria mokslininkė Roma Semaškienė.

MŪ inf.