![Basf A1 2024 07 01](/media/public/6a/64/6a645b3c-ea76-4263-afe3-8b569715e9a4/basf_a1_2024_07_01_nvigor_825x260.jpg)
![Basf m1 2024 07 01](/media/public/a3/9e/a39ec169-95cf-46b5-b053-cfadcf038d75/basf_m1_2024_07_01_invigor_456x177.jpg)
![](/media/thumbnails/public/b4/03/b403e00f-7428-4779-bd07-b13d6fac6e88/zoles_smulkinimas_silosui_rj_foto_img_7047.jpg__1222x684_q85_autocrop_crop-smart_subsampling-2.jpg)
Londonas. Ganyklose kepeninė siurbikė gali išgyventi daug mėnesių. Mokslininkai teigia, jog fascioliozės plitimo priežastimi galvijų bei avių ūkiuose gali būti siloso ruošimo klaidos ir fermentacijos procesų pažeidimai.
Liverpulio universiteto (Jungtinė Karalystė) mokslininkai siekė išsiaiškinti fascioliozės rizikos veiksnius šeriant gyvulius silosu, pagamintu iš ganyklų žolės, bei išskirti priemones, kurios gali sumažinti šios ligos riziką.
Laboratorijoje buvo atlikti tyrimai stebint, kiek laiko kepeninės siurbikės (Fasciola hepatica) užkrečiamos lervos gali išgyventi silose. Šiam eksperimentui ganyklų žolė nebuvo apdorota jokiomis konservuojančiomis medžiagomis, todėl vyko natūrali siloso fermentacija, o pašaro pH anaerobinėse sąlygose buvo 5–6, tai yra, viršijo normas. Siloso pH priklauso nuo sausosios medžiagos kiekio ir nuo to, kaip tankiai pašaras yra suslėgtas, tačiau rodiklis turėtų svyruoti nuo 3,8 iki 5. Tyrimo metu taip pat įvertinta, kaip užkrečiamų lervų išgyvenamumą paveikė anaerobinės ir aerobinės sąlygos.
Nepriklausomai nuo sausųjų medžiagų kiekio žolėje, anaerobinėse sąlygose kepeninės siurbikės lervos žuvo per 2 savaites nuo pašaro paruošimo. Tai reiškia, jog šį laiko tarpą nenaudojant siloso galima išvengti gyvulių užsikrėtimo. Tačiau, jei į silosuojamą masę patenka deguonis, rezultatai gali būti skirtingi.
Laikant pašarą, kuriame buvo labai mažai sausųjų medžiagų (20 proc.), 10 sav. aerobinėse sąlygose, jame išliko 30 proc. gyvybingų lervų. Šiomis aplinkybėmis pagaminto siloso pH buvo didesnis ir siekė daugiau kaip 9.
Pasak Liverpulio universiteto mokslininkų, siloso rūgštinė terpė ir deguonies trūkumas yra svarbūs veiksniai, kurie lemia trematodo lervų žūtį jau po 2 sav. nuo pašaro paruošimo.
Norint išvengti parazitozės rekomenduojama vengti naudoti žolę iš drėgnų, pelkėtų ganyklų. Taip pat svarbu parinkti optimalų pjūties laiką, pavytinti silosuojamą masę, kad sausųjų medžiagų kiekis pašare būtų 35–45 proc. Būtina užtikrinti tranšėjoje anaerobinės sąlygas, reikalingas fermentacijai.
MŪ inf.
Taip pat šia tema skaitykite
-
Antroji prognozė: žieminių augalų derlingumas bus artimas vidurkiui
2024-07-23 -
Salyklinių miežių tyrimai: kokie baltymai lemia kokybę
2024-07-12 -
Mėšlas padės kompostuoti sunkiai yrančias atliekas?
2024-07-05
Skaitomiausios naujienos
-
Paskelbti laukų stebėjimo rezultatai
2024-07-16 -
Ketina atsisakyti mažų ūkių patikrų
2024-06-27 -
Pirmieji kombainai jau miežių laukuose
2024-06-28
(0)