Kėdainiai. Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Žemdirbystės instituto kolektyvą pasiekė gera žinia - mokslininkams Daliai ir Virginijui Feizoms netrukus bus įteikta Lietuvos mokslų akademijos Jono Kriščiūno premija.

Abu mokslų daktarai šį įvertinimą gavo už 28 metų tyrimus, sudėtus į darbų ciklą „Dirvožemio agrocheminiai, fizikiniai, biofizikiniai bei tausojamojo žemės dirbimo bei tręšimo sistemų tyrimai lygaus ir kalvoto reljefo dirvose".

Dalia ir Virginijus Feizos kartu būna ne tik namuose, bet ir darbe. „Dirbame labai panašų darbą. Tik gilinamės į kiek skirtingus dalykus, tačiau mūsų veiklos sritys neretai persipina ar papildo vieną kitą. Aš atlieku dirvožemio integralumo tyrimus, studijuoju tręšimo, dirvožemio kvėpavimo aktualijas bei ekologinės žemdirbystės klausimus, o Virginijus labiau linkęs į tausojamąjį žemės dirbimą, studijuoja fizikines dirvožemio savybes. Dažnai padiskutuojame apie tai, ką darome. O pastaraisiais metais ne tik vienas kitą pakritikuojame, bet ir papildome", - sako ilgametė Žemdirbystės instituto mokslo darbuotoja D. Feizienė.

Daliai ir Virginijui Feizoms netrukus bus įteikta vardinė Jono Kriščiūno premija už svarų indėlį į žemės ūkio mokslą

Virginijus Feiza atviras - tiek jam, tiek jo bendražygei labai svarbu, kad mokslas tarnautų gamybai, o ne vien teoriniams išvedžiojimams.

„Esame atsidūrę labai savotiškoje ir įdomioje situacijoje. Kadangi dirbame institute, tai esame pavaldūs Švietimo ir mokslo ministerijai, tačiau mūsų darbo rezultatais naudojasi Žemės ūkio ministerija ir jos padaliniai. Pasitaiko atvejų, kai iš savo darbdavio sulaukiame kritikos, jog per mažai gilinamės vien į mokslą. Ne kartą sakiau, kad man ir mano komandai svarbiausia - dirbti taip, kad išlaikytume ryšius su žemdirbiais ir jie naudotųsi mūsų pasiekimais", - sako Žemdirbystės instituto Dirvožemio ir augalininkystės skyriaus vedėjas V. Feiza.

Žemdirbiai tapo imlūs

J. Kriščiūno premijos laureatai pastebi, kad pastaraisiais metais Lietuvos ūkininkai tapo labai smalsūs ir atviri naujovėms. Žemdirbiai noriai lanko seminarus, dalyvauja lauko dienose, klauso rekomendacijų. Kai prieš kelerius metus per labai šaltą žiemą iššalo dideli žiemkenčių plotai, mokslininkai pažėrė daugybę rekomendacijų, ką reikėtų daryti, kad ateityje nuostolių būtų išvengta.

„Gerai pamenu, kaip ūkininkai tik nusijuokė išgirdę mokslininkų pastabas. Kitą žiemą vėl pasikartojo ta pati situacija ir žemdirbiai antrąkart patyrė didelių nuostolių dėl šalnų. Tada net nebereikėjo nieko kviesti į mokomuosius seminarus. Patys žemdirbiai skambindavo ir prašydavo susitikimuų, kuriuose išgirstų pamokymų dėl teisingo žemės dirbimo bei kitų patarimų, kaip apsaugoti žiemkenčius", - darbo ypatumais dalijasi V. Feiza.

Didžiuojasi geromis sąlygomis

Pasak mokslininkų, mūsų šalies mokslas gerokai pažengė į priekį, Lietuvai atgavus nepriklausomybę. „Tikrai atsivėrė uždanga. Dabar turime lygiai tokias pačias darbo sąlygas bei galimybes kaip ir Vakarų pasaulio kolegos. Prieš kelerius metus mūsų institute įrengta laboratorija niekuo nenusileidžia kitų šalių tyrinėjimų įstaigoms. Mes net pajuokaujame, kad puikiai galime tirti ne tik Žemės dirvožemį, bet ir Mėnulio ar Marso paviršių, jei tik kas mums jo mėginių pristatytų", - pasakoja V. Feiza.

Moderni Žemdirbystės instituto laboratorija niekuo nenusileidžia vakarietiškoms. Pasak V. Feizos, joje būtų galima ištirti net Mėnulio paviršių, jei tik kas atgabentų mėginių

Jo teigimu, Lietuvos žemės ūkio mokslininkai nuo seno turėjo įvairių originalių sumanymų bei minčių, tik ne visais laikais turėjo galimybių juos įgyvendinti. Apie neariamąją žemdirbystę buvo parbilta dar 1956 metais, tačiau tada nebuvo galima jos išbandyti, nes mokslininkai neturėjo reikiamos technikos. Tik prieš gerą dešimtį metų neariamoji žemdirbystė buvo kuo išbandyta ir įdiegta ūkiuose. Taigi, galima teigti, kad kai kurie mūsų mokslininkai savo idėjomis tiesiog pralenkė laiką.

Įvertinimas už ilgamečius tyrinėjimus

Pirmąjį rimtą ir svarų įvertinimą D. ir V. Feizoms atnešęs darbų ciklas „Dirvožemio agrocheminiai, fizikiniai, biofizikiniai bei tausojamojo žemės dirbimo bei tręšimo sistemų tyrimai lygaus ir kalvoto reljefo dirvose" pareikalavo kelių dešimtmečių. Tyrimus jie pradėjo dar dirbdami Žemdirbystės instituto Kaltinėnų bandymų stotyje.

Gauti rezultatai pagilina mokslo žinias apie žemės ūkio augalų produktyvumo, dirvožemio fizikinių, agrocheminių ir biofizikinių savybių, pasėlių piktžolėtumo pokyčius, dirvožemio kitimą taikant tradicinę bei naujas supaprastinto žemės dirbimo bei tręšimo sistemas. Sukaupta mokslinė informacija pristatyta net 43 mokslinėse konferencijose, iš jų 15-oje tarptautinių, vykusių užsienyje. Remiantis tyrimų rezultatais buvo parengta 14 rekomendacijų žemės ūkio plėtrai.

„Dar smagiau, kad turime kam perduoti savo patirtį. Dabar į mokslą ateinantys jauni žmonės yra ne tik motyvuoti, bet ir gerai žino, ko nori pasiekti. Gaila tik vieno - kad žemės ūkio mokslai beveik nebedomina vaikinų. Pernai į dešimt laisvų doktorantų vietų atsiliepė tik vienas vaikinas. Vadinasi, artėja laikai, kai už traktoriaus vairo teks sodinti mokslininkes merginas, kad jos išbandytų arimo bei kito žemės dirbimo naujoves", - šypteli V. Feiza.

MŪ inf.