Kaunas. Sausrų ir sausringų periodų kasmet pasitaiko vis daugiau. Ne išimtis ir 2024-ieji. Ką galima padaryti, kad sumažintume sausrų žalą derliui?

Lietuvoje 2024 m. buvo stebėti keli sausros periodai, daugiausia ankstyvą pavasarį ir vasarą. Be to, sausio ir vasario mėnesiai pasižymėjo sumažėjusiu kritulių kiekiu, o kovą užfiksuotas neįprastai sausas periodas.

Lietuvos hidrometeorologijos centro duomenimis, birželio mėnesį buvo fiksuota pavojinga sausra dalyje Lazdijų, Alytaus, Šakių, Jurbarko ir Radviliškio rajonuose. Pavojinga sausra dalyje Šakių ir Jurbarko savivaldybių išsivystė į stichinę sausrą. Rugsėjo–spalio mėnesiais daugiausia pietinėje, pietrytinėje, centrinėje ir šiaurės rytinėje Lietuvoje buvo fiksuota pavojinga sausra. Rugsėjo–spalio mėnesių sandūroje dalyje Pietvakarių, Pietryčių ir Šiaurės rytų Lietuvos buvo fiksuota stichinė sausra.

Priklausomai nuo vietovės, birželį pavojinga sausra tęsėsi iki 14 dienų, o stichinė sausra iki 3 dienų. Rugsėjo–spalio mėnesiais pavojinga sausra tęsėsi iki 15 dienų, o stichinė iki 12 dienų.

Be to, birželio 26–28 dienomis kai kuriuose rajonuose fiksuota lokali kaitra, kai oro temperatūra bent 3 dienas iš eilės pasiekia arba viršija +30 ℃. Kaitra kai kur vyravo ir liepos 9–11 d., taip pat rugpjūčio 16–18 d.

Stichinės sausros dažniausiai prasideda meteorologine sausra, kai smarkiai sumažėja kritulių kiekis, ir pereina į žemės ūkio ir hidrologinę sausrą. O tai, pasak specialistų, lemia žemės ūkio pasėlių nuostolius ir vandens telkinių nusekimą. Dėl mažo kritulių kiekio tam tikrais periodais, net ir 2024-ųjų rudens pabaigoje-žiemos pradžioje vandens lygis tiek telkiniuose, tiek ir grunte nebuvo atsistatęs. O tai, jeigu žiema nebus snieginga, gali turėti įtakos vandens lygiui dirvožemiuose kitų metų pavasarį, perspėja agronomai.

Nuostoliai – mažesnis ir prastesnės kokybės derlius

Sausros beveik kasmet paveikia žemės ūkio augalų derlių. Kaip pastebi žemdirbiai, dėl ankstyvų pavasario ar vasaros pradžios sausrų ypač nukenčia vasariniai augalai (vasariniai kviečiai, miežiai, pupos, žirniai ir kt.), tačiau ir žieminių javų ar rapsų derliaus potencialas sumažėja. Nuostoliai apima ne tik derliaus kiekį, bet ir kokybinius rodiklius.

Pavyzdžiui, 2024 m. birželio mėn. vertindami pasėlių būklę šalies regionuose, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) mokslininkai nustatė, kad augalai buvo suformavę panašų, o kai kur – ir didesnį biologinį derliaus potencialą negu 2023 metais.

Tačiau po to optimizmas dėl rekordinio derliaus išblėso. Dėl karštų ir sausų orų javapjūtė šalyje prasidėjo 5–7 dienomis anksčiau negu įprastai. Dėl drėgmės trūkumo žieminių javų ir rapsų branda paspartėjo, tačiau grūdų kokybė buvo prastesnė, o rapsų derlingumas sumenko. Be to, nemažai nuostolių pasėlių derliui atnešė liepą praėjusi audra.

Bearimių technologijų įtaka dirvožemio drėgmei

LAMMC Žemdirbystės instituto Dirvožemio ir augalininkystės skyriaus vedėja dr. Gražina Kadžienė sako, kad neariamose dirvose (kuriose taikoma bearimė žemdirbystė) drėgmė išsaugoma ilgiau. Tačiau yra ir kita medalio pusė – jeigu per sausras tokios dirvos perdžiūsta, tai į jas lietaus vanduo įsigeria žymiai lėčiau negu arimuose.

„Bearimės žemdirbystės atveju dirvožemiuose būna daug smulkių porų ir tam, kad jos įsigertų vandens, užtrunka daugiau laiko. Jeigu lietus negausus, tai sudrėksta tik dirvos paviršius ir po to drėgmė labai greitai išgaruoja. Taigi, vienareikšmiškai pasakyti, kad taikykite tiesioginę sėją ir tada dirvožemyje turėsite daugiau drėgmės, taip tikrai negalima. Vienos rekomendacijos, kaip dirbti žemę, siekiant išsaugoti daugiau drėgmės ir ilgesnį laiką, tikrai nėra. Tai priklauso nuo daugybės aspektų“, – sako G. Kadžienė.

Pasak jos, pavasarį, kai po žiemos dirvožemiuose būna susikaupę drėgmės, tai nejudinant žemės ji yra ilgiau išsaugoma. Tačiau užsitęsus sausroms situacija keičiasi.

„Pavasarį ar rudenį sėjant žiemkenčius labai svarbu pasirinkti tinkamą sėjos laiką. Jeigu nejudinti dirvožemiai perdžiūva, tai nedidelio lietaus nebepakanka, kad pasėliai tolygiai sudygtų. O sudygimas turi labai didelės įtakos tolesnei pasėlio būklei ir galutiniam rezultatui – derlingumui. Taigi, jeigu nepavyksta geriausiu laiku tiesiogiai pasėti ir dirvos perdžiūsta, galbūt tikslinga įdirbti paviršinį žemės sluoksnį ir tada sėti. Tuomet net ir nedidelis lietus padės sėkloms tolygiau sudygti“, – pataria mokslininkė.

Išeitys – sėjomainos įvairinimas, žolinė danga

Kalbėdama apie augalininkystės pokyčius dažnėjančių sausrų fone G. Kadžienė sako, jog labai svarbu naujų, sausrai atsparių augalų veislių išvedimas. Šia linkme dabar ir dirba selekcininkai.  

LAMMC ŽI mokslo darbuotoja dr. Kristina Jaškūnė, tyrinėjusi sausrų poveikį žolynams, sako, jog tikrai labai juntami augimo sąlygų pokyčiai ir taip greitai prie jų prisitaikyti sudėtinga. Tačiau neišvengiamai reikia judėti šia linkme.

Sausrų poveikyje keičiasi daugiamečių žolynų sudėtis: tam tikrų rūšių žolių mažėja, kitos išlieka geriau. „Pastebėjome, kad miglinės žolės konkurenciją pakelia geriau negu pupinės. Bandymuose sausrą gana gerai ištvėrė nendriniai eraičinai. Iš pupinių augalų – tiriant gargždenius, liucernas ir raudonuosius dobilus, sausrų laikotarpiu nepasiteisino gargždeniai, geriausiai atrodė liucernos, gana neblogai išsilaikė ir dobilai“, – sako K. Jaškūnė.  

Prisitaikant prie besikeičiančių oro sąlygų, sausringesnių periodų, mokslininkė rekomenduoja auginti įvairesnius žolynus ir keisti jų sudėtį. Tokiu būdu, jeigu vienos rūšys nukentėtų, kitos gebėtų išlikti ir duotą tam tikrą derliaus kiekį.

„Reikėtų pergalvoti žolynų sudėtį. Ir ne vien tik jų. Reikėtų įvairinti ir pačias sėjomainas. Kuo įvairesnė sėjomainos rotacija, kurioje ne vien tik kviečiai ir kiti populiarūs, bet ir retesni, sausroms atsparesni augalai, tuo didesnė tikimybė, kad nepalankiais metais, nukentėjus vienoms rūšims, derlių duos kitos“, – sako K. Jaškūnė.  

Galimybė auginti naujų rūšių augalus

Vienas galbūt teigiamų klimato pokyčių aspektų – galimybė pradėti auginti naujų rūšių augalus, kurių seniau neaugindavome arba labai mažai augindavome. Pasak G. Kadžienės, reikėtų iekoti naujų augalų, kurie atsparesni sausroms. Vieni tokių – sojos, sorgai.

Pasak K. Jaškūnės, iš žolių gana gerai bandymuose pasirodė dvimetės svidrės. Yra išvesta ir lietuviška jų veislė. „Matome, kad šios svidrės šiltėjant klimatui gali būti labai perspektyvios“, – sako mokslininkė.

Ji dar priduria, kad sausroms labai pakančios yra soros – verti dėmesio maistiniai augalai, kurie galėtų būti kaip vienas iš sėjomainos rotacijos elementų. Aišku, kitas klausimas, ar yra rinka sorų derliaus realizavimui. „Reikia ugdyti ne tik augintojus, bet ir valgytojus, populiarinti soras. Tada ir rinka susiformuos“, – mano K. Jaškūnė.

Taigi, prisitaikymas prie sausrų platus ir sudėtingas klausimas, kuriam vieno atsakymo nėra.