Basf A1 25 03 24 Basf m1 25 03 24
Mokslas
Šalies dirvožemiams reikia skubios pagalbos

Akademija, Kauno r., balandžio 15 d. Kad dirvožemis yra ūkininkavimo pagrindas, abejonių nekyla. Tačiau pastaruoju metu, siekiant vis didesnių derlingumų, dažnai pamirštama, kad žemei reikia grąžinti tai, ką iš jos paimame. Mokslininkai konstatuoja: šalies dirvožemiai degraduoja, jiems reikia skubios pagalbos.

Vakar Lietuvos ekologinės žemdirbystės asociacijos „Gaja" ir Lietuvos dirvožemininkų draugijos prie Lietuvos mokslų akademijos Žemės ūkio ir miškų mokslų skyriaus organizuotoje konferencijoje „Dirvožemis ekologiniame ūkyje: patirtis, problemos, sprendimai" prof. Algirdas Motuzas iškėlė klausimą - ar nepadaryta didelė klaida tuomet, kai pradėjus Lietuvoje kurtis ekologiniams ūkiams, kažkas pasiuntė žinią, jog ekologiškai ūkininkauti reikia ten, kur prasti dirvožemiai.

Algirdas Motuzas

Bioversija m7 2024 03 12

„Juk iš tiesų ekologinis ūkininkavimas yra pagrįstas grynai organine medžiaga. Mes visi dabar pajutome, kad dirvožemio resursai - neamžini", - sakė A. Motuzas.

Kad ekologinis ūkininkavimas nuo pat pradžių buvo orientuotas ne ta linkme, pripažino ir viena iš ekologinio judėjimo pradininkių, ekologinės žemdirbystės asociacijos įkūrėja prof. Vanda Žekonienė. „Supratome, kad negerai, jog einame į nenašius dirvožemius, kur humuso mažiau negu 2 proc. Tą bandėme įrodyti savo bandymais, žinojome ir aiškinome kitiems, kiek reikia įdėti į žemę", - sako profesorė. Pasak jos, sunkiausia ekologiniame judėjime buvo suderinti norus ir galimybes viską daryti teisingai, išlaikant doros, sąžinės, garbės principus. Jei iš ekologinio ūkio iškrenta tokia svarbi grandis, kaip gyvuliai (o tokia tendencija ryški, ypač pastaraisiais metais), ūkininkauti yra sunku. Šiuo metu iš 2 800 ekologinių ūkių tik 700 laiko gyvulius.

Kodėl dirvožemyje mažėja humuso? Todėl, kad derliai gaunami palyginti dideli, o tręšiama nedaug. Žemdirbystė intensyvėja, tai akivaizdžiai rodo didėjantis fitomasės (visos augalinės masės) kiekis iš to paties ploto vieneto. Lietuvos laukai vidutiniškai produkuoja 8,2 t/ha fitomasės per metus. Ekologiniuose ūkiuose fitomasės gaunama beveik dvigubai mažiau - 4,3 t/ha. Didžiausią fitomasę išaugina dobilai - 11-13 t/ha, mažai nuo jų atsilieka javai - 10-12 t/ha (tiesa, tik tuo atveju, jei jie gausiai tręšiami). Mažiausiai augalų liekanų dirvoje lieka po kaupiamųjų augalų (20 proc.), daugiausiai - po dobilų ir jų mišinių su varpinėmis žolėmis (55-65 proc.).

Pasak prof. V. Žekonienės, pagrindinis ūkio ekologiškumo vertinimo kriterijus turėtų būti sugebėjimas grąžinti dirvožemiui su derliumi išneštas medžiagas. Kaip jau minėta, nelaikant gyvulių ir netręšiant laukų mėšlu, tai padaryti labai sunku ir brangu.

Vanda Žekonienė

V. Žekonienė vardijo ir kitas problemas, trukdančias ūkininkauti ekologiškai: šalyje nėra moksliškai pagrįstos agrarinės politikos, neracionali ekologinių ūkų pasėlių struktūra (beveik 70 proc. sudaro javai), nesilaikoma augalų auginimo technologijų, menka konsultantų kvalifikacija, žemo lygio ekologinių ūkininkų edukacinė sistema. „Lietuviškos ekologiškos produkcijos parduotuvėse akivaizdžiai trūksta. Juk mes beveik visus ekologiškus grūdus parduodame užsieniui", - konstatavo V. Žekonienė.

Šiemet azotui žemdirbiai gali ir pataupyti

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialo Agrocheminių tyrimų laboratorijos direktorius prof. Gediminas Staugaitis šiandieninę situaciją įvardijo kaip mokslo lenktynes su katastrofa. Vis didėjantis trąšų, augimo reguliatorių, pesticidų naudojimas kelia grėsmę ir žmonėms, ir aplinkai.„Mokslas stumia mus į priekį, iš pirmo žvilgsnio tai atrodo labai efektyviai, o iš tiesų tai yra lenktynės su katastrofa", - sako G. Staugaitis.

Gediminas Staugaitis

Agrochemikai ragina daryti dirvos tyrimus, nes tik jais remiantis galima racionaliai naudoti trąšas. Svarbiausi dirvos tyrimų rodikliai  rūgštumas, humuso, mineralinio azoto, mineralinės sieros, judriojo fosforo ir judriojo kalio kiekiai. Pirmąjį balandžio dešimtadienį Agrocheminių tyrimų laboratorija ištyrė azoto kiekį šalies dirvožemiuose. „Pirmi metai, kai radome tiek daug azoto", - tyrimų rezultatus apibendrino G. Staugaitis. Labai daug azoto (80-90 kg/ha) rasta Suvalkijos lygumoje, mažiausiai - Pietryčių Lietuvoje.

Kuo būtų galima paaiškinti palyginti didelį mineralinio azoto kiekį dirvose šį pavasarį? Mokslininkų teigimu, daugiausiai lėmė gamtos sąlygos: pernai vasara buvo labai karšta, pakako drėgmės, todėl dirvose intensyviai vyko mineralizacija. Rugsėjis taip pat buvo šiltas (vidutinė temperatūra 12 laipsnių). Šalti pradėjo lapkričio pabaigoje ir žiema buvo palyginti tolygi, per atlydžius azotas nespėjo nusiplauti į gilesnius sluoksnius, pašalas laikėsi iki balandžio. Žodžiu, visas praėjusių metų azotas puikiausiai išsilaikė iki pavasario.

Judriosios sieros Lietuvos dirvožemiuose yra nedaug, tačiau šiemet ir jos rasti palyginti nemaži kiekiai, tad šių trąšų poreikis šiemet bus mažesnis. Sierai reiklūs yra kopūstai, rapsai, žolės, mažiau reiklūs - javai, cukriniai runkeliai, bulvės, kukurūzai, ankštiniai augalai. Fosforo ir kalio kiekis atskiruose regionuose labai skiriasi. Fosforo labiausiai trūksta Mažeikių ir Skuodo rajonuose bei ruože nuo Zarasų iki Ukmergės. Turtingiausi fosforo yra Kėdainių ir Radviliškio rajonai. Kalio daugiausia yra Vilkaviškio ir Marijampolės rajonuose, o mažiausiai - Šilutės ir Biržų rajonuose. Kaliui būdinga tai, kad dažnai net greta esančiuose laukuose jo kiekiai gali būti labai skirtingi.

Mūsų šalyje net 66 proc. dirvų turi mažai humuso. Nustojus intensyviai tręšti mėšlu, jaučiasi ir mikroelementų trūkumas. Sparčiai vyksta dirvų rūgštėjimo procesas. „Reikia rėkti, triukšmauti, nes rūgštėjant dirvoms, prarasime derlingumą", - netylėti kolegas mokslininkus ragino G. Staugaitis.

Benediktas Jankauskas

Konferencijoje 70-mečio proga buvo pasveikintas Lietuvos dirvožemininkų draugijos valdybos narys profesorius Benediktas Jankauskas - mokslininkas, savo mokslinę veiklą skyręs dirvožemio erozijos tyrimams ir toliau atkreipiantis ir kolegų, ir plačiosios visuomenės dėmesį į aktualias žemdirbystės problemas - fizinę ir cheminę dirvožemių degradaciją, dirvožemių apsaugos priemones, tręšimą, kalkinimą ir kt. Ne vienas profesoriaus straipsnis publikuotas ir žurnale „Mano ūkis".

MŪ inf.

    Gudinas -  23 06 14 + MU 2024

    (0)

    Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

    Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

    Norėdami parašyti savo nuomonę – prisijunkite.

    Apklausa
    Ko tikitės iš šiųmečio pasėlių deklaravimo?
    Visos apklausos