Briuselis. Gento universiteto mokslininkai, studijuodami saldžiosios bulvės, dar vadinamos batatu, genomą, aptiko pašalinių bakterijų genų. Svetima DNR pateko horizontalaus genų perdavimo būdu, todėl saldžiąsias bulves galima vertinti kaip „natūraliai genetiškai modifikuotas".

Belgijos agronomai tyrė saldžiosios bulvės genetiką, tikėdamiesi išvesti virusams atsparių kultūrinių padermių. Jie aptiko augalui nebūdingų DNR sekų ir nusprendė išstudijuoti jas atidžiau. Gento universiteto mokslininkams pavyko įrodyti, kad į augalų genomą įsiterpė pašaliniai mikroorganizmų Agrobacterium genai. Bakterijų DNR rasta visuose tirtuose 291 mėginiuose, paimtuose iš kultūrinių veislių ir laukinių rūšių.

Tai nėra pirmas kartas, kai mokslininkai suranda augalų ar gyvūnų genomui nebūdingų bakterinės, virusinės ar grybelinės kilmės DNR. Pažangūs genetiniai pastarųjų metų tyrimai atskleidžia vis daugiau horizontalaus genų perdavimo pavyzdžių, įrodančių tarprūšinius mainus.

Mechanizmas, kuriuo Agrobacterium mikroorganizmai perduoda augalui savo DNR, yra identiškas laboratorijose taikomoms genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) kūrimo technologijoms. „Bakterijos įterpė DNR į augalo genomą evoliucijos metu. Pašaliniai genai net lėmė augalo savybes, dėl kurių saldžioji bulvė buvo sukultūrinta. Laboratorijose gautų genetiškai pakeistų organizmų sudėtis yra tiksliai žinoma, o naujai atrastų natūralių GMO genus vis dar tiriame", - išvadas apibendrino belgų genetikai. Jie priminė, kad nepaisant skeptiškų vertinimų, GMO susidaro ir gamtoje be žmogaus įsikišimo.

MŪ inf.