Amsterdamas. Nuo 2019 m. lapkričio Vageningeno universiteto (Nyderlandai) mokslininkai eksperimentuoja, augindami pupeles dirbtiniame Marso ir Mėnulio grunte. Tai dar ne viskas! Joms tręšti naudojama medžiaga iš žmogaus šlapimo.
Eksperimentas skirtas ištirti būsimų Mėnulio ar Marso gyventojų galimybes maitintis vietoje užaugintų augalų derliumi.
Vienas iš eksperimentą atliekančių mokslininkų Vygeris Vamelinkas (Wieger Wamelink) paaiškina: „Po kelių bandymų mes dabar žinome, kaip tai padaryti. Tačiau vien tik priversti augalus augti nepakanka. Mums reikia jų tręšimui panaudoti kosmonautų šlapimą ir išmatas.“ Šis jaunas mokslininkas itin domisi galimybėmis Marse bei Mėnulyje auginti augalus bei gyvūnus ir daug dirba šioje mums dar mažai tyrinėtoje srityje.
Atliekant minėtą tyrimą iš viso 60 vazonų buvo užpildyti dirbtiniu Mėnulio ir Marso gruntu, taip pat panaudoti kontroliniai įprastos žemės mėginiai. Vazonuose normalaus dirvožemio buvo po 250 g, dirbtinio Mėnulio arba Marso grunto – po 750 g, vandens – 250 g. Į pusę vazonų buvo įpilta po 15 g struvito (tai – biogeninė medžiaga, kurią formuoja žmogaus šlapimo sistema. Struvitas yra fosforo mineralas, sudėtyje turintis azoto, magnio, fosforo ir kt. elementų). Šiuo atveju struvitas buvo gautas nuotekų valymo įrenginiuose Vakarų Amsterdame.
Į kiekvieną vazoną buvo pasėta po tris pupelių sėklas, užtikrintas automatinis laistymas, šiluma ir šviesa.
Jeigu vazone sudygo daugiau nei viena pupelė, po dviejų savaičių augalai buvo išraunami, paliekant patį stipriausią daigą.
Eksperimento metu buvo kontroliuojamas augalų aukštis. „Netrukus augalai ėmė keistis. Pamatėme, kad didžiausias augimas buvo vazonuose su įprasta žeme ir su Mėnulio gruntu, į kurį pridėta struvito“, - sakė mokslininkas.
„Marso augalų augimas vazonėlyje su struvitu atsiliko. Tai mus nustebino, nes jie startavo sparčiausiai ir atrodė perspektyvesni nei Mėnulio augalai. Pupelių, auginamų be struvito, aukštis buvo ne didesnis kaip 25 cm ir aiškiai atsiliko nuo kitų“, - sakė V. Vamelinkas.
Gruodžio 20 d. pirmieji augalai pradėjo žydėti, o praėjus 2 mėnesiams po sėjos užaugo pirmosios pupelės. Mėnulio pupelės subrendo savaite anksčiau negu Marso. Gausiausias derlius buvo vazonuose su struvitu – beveik kilogramas pupelių. Apie šį eksperimentą paskelbė Vageningeno universitetas.
MŪ inf.
Taip pat šia tema skaitykite
-
Ar verta naudoti azoto jutiklius
2024-12-12 -
Pasėlius nuo ligų apsaugos į muilą panašios augalinės medžiagos?
2024-12-11 -
Sorgai ir soros atrandami kaip nauji augalai
2024-12-06
Skaitomiausios naujienos
-
Pradedama mokėti likusi išmokų dalis
2024-12-02 -
Mažins finansinę naštą žemės ūkyje naudojamo transporto valdytojams
2024-12-04 -
Greitaeigis traktorius atstoja vilkiką
2024-12-09
(0)