Akademija (Kauno r.). Aleksandro Stulginskio universiteto rektoriumi antrai kadencijai išrinktas prof. Antanas Maziliauskas aukštosios mokyklos ateitį sieja su tarptautine mokslo įstaigų konsolidavimo kryptimi, t. y. jungimusi ne su Lietuvos, o užsienio universitetais, daugiau dėmesio skiriant ne bakalaurų, o magistrų rengimui.

Kaip ir prieš 5 penkerius metus, taip ir šįkart į ASU rektoriaus pareigas pretendavo vienintelis A. Maziliauskas, tad jungtiniame ASU Tarybos ir Senato posėdyje, dalyvaujant universiteto bendruomenei, kandidatų varžytuvių nebuvo. A. Maziliauskas pristatė per 5 metus įvykusius pokyčius ir požiūrį į tai, koks kelias ateityje užtikrintų ASU sėkmę.

Apie universitetų jungimąsi

Vieną iš šiandienos ASU iššūkių rektorius pavadino spaudimą universitetui jungtis. „Pastaruosius metus Lietuvoje rengiami įvairūs pasiūlymai kaip konsoliduoti aukštųjų mokyklų išteklius, optimizuoti tinklą, trumpai tariant - kaip sumažinti aukštųjų mokyklų skaičių ir pagerinti jų kokybę. Sutinku, kad kalbėti apie tai reikia, bet nemažiau svarbus klausimas - ar savaime universitetų susijungimas padvigubina jų kokybę? Ne kiekybę", - retoriškai klausė ASU vadovas.

Nuotraukoje iš kairės: rektorius prof. Antanas Maziliauskas, Senato pirmininkas prof. habil. dr. Rimantas Velička, Tarybos pirmininkas dr. Edvardas Makelis

Pasak A. Maziliausko, ASU veiklos profilis aiškus ir apibrėžtas, tai - biologinių išteklių ir žemės ūkio srities studijų ir mokslo įstaiga. Jo žodžiais, pasaulyje vykstantys globalūs pokyčiai susiję su gyventojų skaičiaus didėjimu, maisto ir geresnės gyvenimo kokybės poreikiais, kintančio klimato sąlygomis, kai tikslas pagaminti daugiau su mažesniu poveikiu gamtai, mums puikus šansas dar labiau atsiverti ne tik Lietuvai bet ir pasauliui.

„Esame atviri pokyčiams ir atidžiai nagrinėjame įvairias galimybes, tame skaičiuje institucijų grupės (holdingo) su mokslo centrais steigimo galimybes. Siūlau pasirinkti tarptautinę universitetų ir mokslo įstaigų konsolidavimo kryptį, kuri yra perspektyvesnė už šiuo metų Lietuvoje nagrinėjamą idėją. Mūsų netenkina skaičių suma 1+1=1 arba 1+1=2, nes susijungę 2 panašaus lygio universitetai nebūtinai taps stipresni ir sukurs reikiamą sinergiją, mes sieksime paneigti nusistovėjusias matematikos taisykles, kad 1 ir 1 suma taptų bent jau 3", - vaizdžiai kalbėjo A. Maziliauskas.

Pirmoje eilėje - ASU Tarybos nariai

Jungimasis tarptautiniu požiūriu reiškia ne įstaigų susiliejimą, o akademinės veiklos išteklių konsolidavimą. Vienas iš galimų žingsnių - kartu su BOVA (Baltijos šalių žemės ūkio, miškų ir veterinarijos universitetų tinklas) partneriais įsteigti Baltijos maisto ir žemės ūkio universitetą su būstine Briuselyje. Tai leistų konsoliduojant steigėjų išteklius pritraukti maksimalų skaičių projektų, kartu su steigėjais rengti ir vykdyti jungtines studijų programas, didintų prestižą.

Kalbėdamas apie abipusiai naudingą konsolidaciją su Lietuvos partneriais, A. Maziliauskas visų pirma minėjo Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centrą.

Jo žodžiais, sėkmingą ASU ateitį užtikrins stabilus finansavimas, kuris sietinas visų pirma su pajamomis iš mokslinių tyrimų, o ne iš studijų krepšelių ir studentų įmokų.

Daugiau dėmesio magistrantūros studijoms

„Jei norime būti ne kolegija, o universitetas, tai mūsų pagrindinė kryptis turi būti orientuota ne į pirmos pakopos studijas, o didinti antros ir trečios pakopos studentų skaičių", - kalbėjo rektorius. Jo žodžiais, didžiausios varžytuvės vyksta dėl pirmos pakopos studentų, konkurencija yra aštri, kartais pasitelkiamos net agresyvios rinkodaros priemonės.

Pasirinkęs kaip pavyzdį geriausią Olandijoje Vageningeno universitetą (jo veiklos sritis - žemės ūkio mokslai), A. Maziliauskas pabrėžė, kad jame bakalaurantų ir magistrantų yra apylygiai, tuo tarpu ASU magistrantų yra keliskart mažiau nei pirmos pakopos studentų.

Universitetas sieks ir toliau didinti Rytų ir ES šalių užsieniečių priėmimą. Antros ir trečios pakopos studijos patrauklios Kinijos, Kazachstano studentams, pirmos ir antros pakopos - Indijos studentams.

Įdarbinti tai, kas sukurta

Kaip dar vieną ASU iššūkį prof. A. Maziliauskas įvardijo būtinybę įveiklinti sukurtą infrastruktūrą. Tai, kas sukurta pasinaudojant slėnio „Nemunas" galimybėmis, atveria naujas perspektyvas būti patraukliais užsienio partneriams, panaudoti materialinę bazę studijoms.

Tarp kitų projektų rektorius minėjo ir Europos klimato kaitos poveikio švelninimo žemės ūkiui demonstracinio centro įsteigimą.

„Sieksiu, jog ateinantys penkeri universiteto gyvenimo metai taptų universiteto išaugimu į prestižinį Lietuvos ir pasaulio universitetą", - pristatydamas penkerių metų ASU viziją sakė A. Maziliauskas

Rinkimai

Jungtiniame ASU Tarybos ir Senato posėdyje, po pristatymo, kandidatui buvo užduoti trys klausimai, vienas iš jų apie dėstytojų atlyginimus, kurie metai iš metų nedidėja. Pasak rektoriaus, nemaža dalis dėstytojų dalyvauja projektinėje veikloje, tai leidžia jiems uždirbti tiek, kad galėtų jaustis oriai. Kita vertus, tokia veikla užima labai daug laiko. Nuo balandžio mėnesio atlyginimai dėstytojams padidės 5 proc. - universiteto veiklos rezultatai sudaro tokią galimybę.

ASU Senatas pritarė A. Maziliausko tinkamumui kandidatuoti į rektorius. Iš 40 senatorių balsavime dalyvavo 36, už buvo 34, prieš - 1, o 1 balsavimo biuletenis sugadintas. Rektorių rinko ASU Taryba. Už balsavo visi 11 Tarybos narių.

MŪ inf.