Kanzas Sitis (Misūris, JAV), balandžio 5 d. Mokslininkų grupė, tirdama vaisines museles, atrado įdomią sąsają tarp poravimosi ir vėlesnio muselių patinų elgesio. Tyrimų metu pastebėta, kad muselių patinai, kurie neseniai buvo atstumti patelių, dažniau rinkosi maistą pamirkytą alkoholyje, nei įprastą maistą.

Žurnale „Science" paskelbta, kad 24 vaisinių muselių (Drosophila melanogaster) patinai buvo suskirstyti į dvi lygias grupes. Viena grupė buvo patalpinta į konteinerį kartu su 20 patelių, pasiruošusių poruotis (santykis beveik 2:1). Šiame konteineryje muselių patinai daug kartų poravosi su patelėmis. Kitos grupės patinai, buvo patalpinti konteineryje kartu su jau susiporavusiomis patelėmis (santykis 1:1). Šios grupės patinų pastangos poruotis buvo nesėkmingos.

Poravimasis ar bandymas poruotis truko 4 dienas, po to visi patinai buvo patalpinti į vieną konteinerį, kuriame jiems buvo pasiūlytas maistas su alkoholiu ir be jo. Mokslininkai eksperimento pradžioje tikėjosi, kad visi patinai suteiks pirmenybę maistui su alkoholiu, tačiau pastebėta, kad „laimingieji" patinai, kurie sėkmingai poravosi dažniau rinkosi be alkoholio, kai tuo tarpu „atstumtieji" patinai alkoholio „išgėrė" 4 kartus daugiau.

Mokslininkų nuomone, tam įtakos gali turėti muselių smegenyse esantis neuropeptidas F (NPF), kuris, atrodo, kontroliuoja potraukį alkoholiui. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad pas patelių „atstumtuosius" patinus NPF lygis smegenyse buvo 50 proc. mažesnis nei patinų, kurie neseniai sėkmingai poravosi.

Šios teorijos patvirtinimui, mokslininkai „atstumtiesiems" patinams padidino NPF lygį smegenyse, o „laimingiesiems" atvirkščiai - sumažino. Patinams vėl buvo pasiūlytas maistas su alkoholiu ir be jo. Rezultatai pasitvirtino - patinai, kurie sėkmingai poravosi su patelėmis, tačiau vėlesnio eksperimento jiems buvo sumažintas NPF lygis, dažniau rinkosi maistą su alkoholiu, o tie patinai, kurie nesėkmingai poravosi, tačiau jiems buvo padidinta NPF koncentracija - atvirkščiai, dažniau rinkosi maistą be alkoholio.

Nėra aiški priežastis, kodėl žemas NPF lygis skatina alkoholio pasirinkimą, tačiau nepaisant to, tai nebloga idėja galvojant apie gydymą nuo žalingų įpročių ir depresijos.

Žmonių smegenyse yra randamas panašus proteinas į NPF - taip vadinamas neuropeptidas Y (NPY), kurio žemas lygis siejamas su depresija ar potrauminiu streso sindromu. Eksperimento su žiurkėmis metu buvo pastebėta, kad esant žemam NPY lygiui smegenyse, žiurkės turėjo polinkį alkoholizmui ar kitiems žalingiems įpročiams.

Mokslininkai tyrimo rezultatų su vaisinėmis muselėmis tiesiogiai nesieja su žmonėmis, tačiau tai jiems suteikia daug minčių tyrimams šioje srityje ateityje.

MŪ inf.