Plyšusių rapsų stiebų niekaip sulipdyti nepavyks
2020-05-15

Akademija, Kėdainių r. Šį pavasarį ne vienas žemdirbys, auginantis žieminius rapsus, pastebėjo neįprastų tokiu metu pažeidimų - jų stiebai suplyšinėjo. Kodėl taip atsitiko ir kokios gali būti pasekmės?

Gegužės 12-ąją kai kur iškritęs gausus sniegas dalį rapsų stiebų palaužė. Po to naktimis buvo šalnų. Ar tai reiškia, kad pažeistiems augalams reikės stipresnės fungicidų apsaugos?

Apie situaciją žieminių rapsų laukuose kalbamės su Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Žemdirbystės instituto Augalų patologijos ir apsaugos skyriaus vedėja Roma Semaškiene.

Linas Agro 20 06 01

Jos nuomone, akį džiuginę žydintys rapsų pasėliai šiuo metu sulaukia daugiausia dėmesio dėl įvairių gamtinių veiksnių poveikio: šalnų naktimis, ilgą laiką daugelyje Lietuvos vietų buvusio drėgmės trūkumo ir galų gale sulaukto didesnio ar mažesnio lietus bei bene daugiausiai emocijų sukėlusio gegužės viduryje iškritusio gausus sniego.

Kontrastingų oro sąlygų rezultatas

Aktyviuoju augimo ir žiedyno formavimo metu vyravus sausiems ir vėsiems orams, rapsų augimas buvo lėtesnis nei įprasta. Galų gale gausiau palijus, augalai sparčiai ūgtelėjo. Tikėtina, kad sutrūkinėję stiebai yra kontrastingų meteorologinių sąlygų padarinys.

Palijus augalai suskato augti, nes ėmė intensyviau pasisavinti prieš kurį laiką išbertas trąšas, kurių dėl drėgmės stygiaus iki tol negalėjo maksimaliai panaudoti. Prisidėjo ir temperatūrų pokyčiai, kurie neabejotinai turėjo įtakos plyšimams.

Atrodo, kad kas plyšo, nulūžo, jau nesulipdysi, tačiau reikia prisiminti, kad ir smarkūs augalų pažeidimai sugyja, o turint omenyje rapsų kompensacines savybes, galime tikėtis, kad pažeistų vietų gydimu pasirūpins pats augalas ir ypač, jeigu jam padėsime.

Plyšimų vietose susidaro palankios sąlygos grybinių ligų infekcijai

Ne visada pagalvojama, kad augalų pažeidimo vietose susidaro palankios sąlygos grybinių ligų infekcijai, ypač jeigu įsivyraus lietingi orai. Jau šių metų patirtis rodo, kad kai kuriuose rajonuose, kur lietaus užklydo dažniau nei Vidurio Lietuvoje, o ankstyvą pavasarį tręšiant buvo apdeginti rapsai, įsimetė pilkasis puvinys, sukeliamas patogeno Botrytis cinerea.

„Atrodytų, neįtikėtina, nes puviniams vystytis reikia daug drėgmės, o šis pavasaris juk buvo sausas. Kaip matome, ne visur sąlygos vienodos ir vis dažniau susiduriame su klimato kaitos pasekmėmis. Šiuo atveju lokaliais lietumis, kurie paskatino pilkojo puvinio užkrato išplitimą atskirose vietovėse. Tad dabar laukuose matomi augalai su įtrūkimais, užlūžimais, šalčio ir kitais pažeidimais yra tiesioginis taikinys ligų sukėlėjams, ypač pilkojo puvinio“, - sako R. Semaškienė.

Pilkasis puvinys nėra įvardijama kaip pati žalingiausia rapsų liga ir jos kontrolė dažniausiai derėdavo su purškimu nuo sklerotinio puvinio rapsų žydėjimo metu. Tad jeigu dar yra augintojų, kurie nepurškė rapsų nuo sklerotinio puvinio ir kitų ligų, tarp jų ir pilkojo puvinio žydėjimo metu, turėtų panaudoti fungicidus, kurie veiksmingi ne tik nuo žalingiausių ligų – sklerotinio (baltojo) puvinio bei juodosios dėmėtligės, bet ir nuo pilkojo puvinio. 

Rapsų pilkojo puvinio pažeidimai šių metų augalų pasėlyje

Nemažai augintojų susiplanavę du purškimus rapsų pasėliuose (žydėjimo pradžioje ir pabaigoje), tad antram purškimui galiotų ta pati rekomendacija – naudoti tuos fungicidus, kurie veiksmingi nuo abiejų puvinių ir juodosios dėmėtligės.

„Dažnai mūsų kartojama rekomendacija, kad purškimus ir technologijas reikia taikyti pagal situaciją konkrečiame lauke. Ne visuose laukuose rapsai buvo apdeginti tręšimo metu ir ne visur įsimetė ankstyva pilkojo puvinio infekcija, ne visur sutrūkinėjo stiebai ar augalai nukentėjo nuo sniego. Tad ir produktų pasirinkimas bei pakartotinas purškimas nuo ligų labai priklauso nuo situacijos konkrečiame pasėlyje“, - pabrėžia R. Semaškienė.

Labiau už sniegą pavojingos stiprios šalnos

Šis pavasaris pasižymėjo sausais, vėsiais orais, augalų vystymasis buvo lėtas. Tokie šalti ir vėjuoti orai turėjo tik vieną pliusą – tikrai mažiau plito kenkėjai. Tačiau kaip situacija pasėliuose klostysis toliau, niekas negali pasakyti. Mokslininkės patarimas – reguliariai stebėti laukus ir tartis su konsultantais.

Beje, sniegas gegužės mėnesį nėra tokia jau didelė naujiena. R. Semaškienė primena, kad pastarąjį kartą ne taip jau seniai, prieš trejus metus, 2017 m. gegužės 11 d. rytą, visoje Lietuvoje žemę buvo padengusi sniego danga. Mažiau tikėtina, bet sniego gali iškristi ir birželį. Trumpalaikis sniegas paprastai daug žalos nepadaro. Augalai labiau nukenčia tokiu atveju, kai būna dideli temperatūrų svyravimai tarp dienos ir nakties ar kai naktimis būna stiprios šalnos.

Šiemet ten, kur gegužės 12-ąją iškrito daugiausiai sniego, o rapsai buvo aukšti, yra išguldytų ir aplaužytų augalų (nuotrauka iš Mindaugo Narausko socialinės paskyros).

Kiekvienas augalas skirtingu augimo tarpsniu į žemas temperatūras reaguoja skirtingai. Ko gero, dėl sniego ir galimų šalnų labiausiai sunerimo žieminių rapsų augintojai, nes šie augalai dabar yra pasiekę masinio žydėjimo tarpsnį. Literatūroje nurodoma, kad rapsai žydėjimo metu pakelia iki -5 laipsnių šaltį. Tačiau riba tarp toleruotinos ir žalą darančios temperatūros yra labai trapi. Esant žemesnei negu -6 laipsniai šalčio temperatūrai, ypač jei tokia kartojasi ne vieną naktį, žūva pumpurai ir žiedai, patiriami nemenki nuostoliai.

R. Semaškienė atkreipia dėmesį, kad vyraujant labai kontrastingoms temperatūroms, kuomet dienos šiltos ir saulėtos, o naktimis būna stiprios šalnos, rapsų žiedadulkės pasidaro mažai gyvybingos ir nejudrios, todėl augalai gali visai neužmegzti ankštarų arba jose užmezgama mažiau sėklų.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia 20.05.14

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kurios įstaigos darbą karantino laikotarpiu vertinate geriausiai?
Orai