Basf A1 2024 09 10 Basf m1 2024 09 06
Mokslas
Pirmoji derlingumo prognozė: pasėliai nuteikia optimistiškai, tikėtina ankstyvesnė javapjūtė

Akademija (Kėdainių r.). Dėl anksčiau prasidėjusios vegetacijos, daug kur – pakankamo kiekio kritulių ir šilumos pasėliai vystėsi sparčiai, dauguma atrodo gerai. Todėl tikėtinas netgi didesnis derlingumas nei pernai.

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) Žemdirbystės instituto mokslininkai dr. Virginijus Feiza, dr. Algė Leistrumaitė, dr. Virmantas Povilaitis, dr. Jūratė Ramanauskienė parengė pirmąją šiemet pasėlių būklės ir derlingumo prognozę.

„Vertinant žemės ūkio augalų pasėlių būklę birželio mėnesio 25 dienai, galima konstatuoti, jog žieminiai javai ir žieminiai rapsai turi suformavę panašų, o kai kuriuose laukuose ir didesnį biologinį derliaus potencialą, kaip ir pernai. Miglinių ir pupinių vasarinių augalų būklė kol kas taip nuteikia optimistiškai.

Bioversija m7 2024 09 18

Nors ir dažnokai palyja, tačiau lietūs yra trumpalaikiai, kai kada ir intensyvūs. Nesant vėjuotiems orams, intensyvūs lietūs žalos augalams kol kas nepadarė.

Žieminių augalų pasėlių (kviečių, rugių, rapsų) derlingumas prognozuojamas artimas arba net šiek tiek didesnis nei daugiametis minėtų augalų derlingumo vidurkis. Vasarinių kviečių ir vasarinių miežių derlingumas tikėtinas artimas daugiamečiam vidurkiui.

Tikėtina, kad šių metų javapjūtė, pradedant žieminiais miežiais, gali prasidėti 5–7 dienomis anksčiau nei įprastai“, – prognozuoja LAMMC mokslininkai.

Pateikiame kai kuriuos mokslininkų pastebėjimus apie pasėlių būklę skirtinguose Lietuvos regionuose.

Vakarų Lietuva

Dėl šiltos kovo pabaigos augalų vegetacija prasidėjo 19 dienų anksčiau, palyginus su vidurkiu, tai yra balandžio 1 dieną. Balandžio 22 dieną iškritę krituliai (šlapdriba, sniegas) sustabdė visus (tręšimo, pasėlių priežiūros) darbus laukuose. Sniegas augalus lenkė prie žemės. Augalai patyrė stresą.

Ši žiema buvo nepalanki kai kuriems ankstyvos sėjos žieminiams rapsams, nes rudenį jie augo intensyviai, o žiemą dėl atlydžių buvo iškilnoti. Klaipėdos, Plungės, Skuodo rajonuose išmirko arba išgedo iki 30 proc. žieminių rapsų pasėlių. 

Pavasarį daugelyje Žemaitijos rajonų (Klaipėdos, Šilutės, Šilalės rajonuose, Pagėgių savivaldybėje) žieminių javų pasėlių viršutiniame dirvos sluoksnyje trūko drėgmės, tačiau augalai šaknimis pasiėmė vandens iš gilesnio dirvos sluoksnių ir šiuo metu pasėliai atrodo neblogai.

Dėl permainingų meteorologinių sąlygų ir spartaus vasarinių javų vystymosi augalų priežiūros darbai susistūmė į vieną laikotarpį.

Vasariniai rapsai augina dar tik penktą ar šeštą lapelį, tad prognozuoti derlių sunku. Jį nulems naudojamos technologijos ir oro sąlygos. Žirnių vystymosi tarpsnis įvairus (ankstyvos sėjos jau žydi). Pasėlių bendra būklė nebloga.

Ankstyvos bulvės jau sužydėjo, o vėlyvesnių veislių augalai yra tik apie 20–30 cm aukščio. Kukurūzams drėgmės ir šilumos netrūksta. Yra kukurūzų pasėlių, dar nepurkštų nuo piktžolių. Pastebėta, kad Žemaitijos ūkininkai šiais metais avižų pasėjo daugiau, o grikių mažiau.

Tikėtina, kas šių metų javapjūtė gali prasidėti anksčiau nei įpratai. 

Vidurio Lietuva

Žiema buvo šilta su nepastovia sniego danga ir be pastovaus, negilaus įšalo. Orai buvo permainingi – vėjuoti, sniegą keitė lietus. Giliausias įšalas (15 cm) ir didžiausias sniego storis (12 cm) buvo sausio II dekadą.

Pavasaris buvo šiltas, išskyrus balandžio trečiąjį dešimtadienį. Balandžio pabaigoje dirvos paviršiuje fiksuotos stiprios šalnos iki -3–5 °C šalčio.

Remiantis Dotnuvos meteorologinės stoties duomenimis, šių sausį–gegužė vidutinė oro temperatūra buvo aukštesnė už daugiametį (1924–2024 m.) vidurkį.

Žieminių augalų vegetacija atsinaujino apie kovo vidurį. Pirmieji lauko darbai prasidėjo kovo gale, masinė pavasarinė sėja – balandžio mėn. pirmojo dešimtadienio pabaigoje (panašiai kaip ir pernai). Pirmame gegužės mėnesio dešimtadienyje sparčiai pradėjo augti ir ryškiau žaliuoti visi žieminių javų pasėliai bei daugiametės žolės.

Gegužės 8 ir 12 d. dirvos paviršiuje fiksuotos šalnos, atitinkamai -3,1 °C ir -1,7 °C šalčio. Gegužės pradžioje pradėjo žydėti žieminiai rapsai. Gegužės trečio dešimtadienio antroje pusėje išplaukėjo žieminiai kviečiai ir rugiai.    

Šiemet, kaip pernai tuo pačiu metu, visų žieminių javų (kviečių, rugių, kvietrugių, miežių) pasėlių būklė vertintina kaip gera, o atskiruose laukuose kaip labai gera. Biologinis potencialas gausiam derliui gauti yra pakankamas. Pasėliai daugumoje plotų vešlūs, gero tankumo, neišgulę, bet yra ir piktžolėtų žiemkenčių.

Gerai atrodo ir žieminiai rapsai. Akcentuotina tai, kad nuo 2022 m. žieminiai rapsai gana sėkmingai peržiemoja Lietuvoje. Tam įtakos turi ne tik meteorologinės sąlygos, bet ir žiemojimui atsparių veislių pasirinkimas.

Žieminių miežių pasėliai jau geltonuoja – artėja jų kūlimo metas. Tikėtina, šie augalai šiemet bus kuliami 5–7 d. anksčiau nei tradiciškai. Vasariniai miežiai vešlūs ir pakankamai tankūs. Vasarinių javų pasėliai dažnai yra tinkamai prižiūrėti, tad daugumoje laukų javai tankūs ir nepiktžolėti.

Šiais metais pupos atrodo gerai: jos aukštos, gausiai žydi, nepiktžolėtos. Kukurūzai gerai sudygę, mažai piktžolėti. Cukriniai runkeliai atrodo gerai, augalai optimalaus tankumo, todėl galima tikėtis gero jų derliaus.

Intensyviai auginamos bulvės atrodo gerai, ankstyvos veislės jau žydi. Vis dėlto augimui dirvose trūksta drėgmės. Esant sunkiai prognozuojamiems meteorologinių sąlygų pokyčiams, ūkiams, kurie užsiima intensyviu bulvių auginimu, be dirbtinio laistymo įrangos gero gumbų derliaus tikėtis sudėtinga.

Suvalkija

Ypač šiltas buvo balandžio I dešimtadienis, paskatinęs augalų augimą ir vystymąsi. O III-ą balandžio dešimtadienį labai atvėso. Vietomis pasnigo. Kritulių kiekis (71,3 mm) beveik dvigubai viršijo SKN (balandžio mėn. kritulių SKN 34 mm). Po šiltų orų atslinkęs šaltų orų periodas labai pablogino žieminių augalų augimo sąlygas, sustabdė pasėtų vasarinių augalų dygimą.

Gegužės mėnesį atšilo, tačiau pradėjo trūkti drėgmės. Krituliai iškrisdavo vietinių liūčių pavidalu. Vienuose laukuose per gegužės mėnesį iškrito voc 1–2 mm kritulių, kituose laukuose – 26–35 mm. Buvo laukų, kuriuose per 4–5 valandas iškrito 52 mm kritulių. Nemažoje dalyje laukų po liūčių stovėjo vanduo. Kai kur pasėlius pažeidė kruša.

Birželį irgi pasitaikė smarkių liūčių, kurios suplakė dirvožemį, apsėmė žemesnes dirvos vietas, išplovė kai kuriuos laukus.

Žieminių kviečių pasėlių būklė gera: jie tankūs, vidutinio aukščio. Vietose, kurios buvo apsemtos, yra nemažai pašaknio ligų pažeidimų. Vasarinių miežių pasėliai gražūs, tankūs. Javų varpos stambios. Vasarinių kviečių pasėlių būklė vidutinė. Yra gražių laukų, bet yra ir užmirkusių plotų, retų pasėlių, dėl sausros prastai sudygusių pasėlių. Avižų būklė vidutinė.

Žieminių rapsų pasėlių būklė gera. Dauguma kukurūzų pasėlių yra gražūs, tik kai kur jie piktžolėti. Kanapių pasėliai tankūs, tolygūs. Yra užmirkusių vietų.

Dauguma žirnių pasėlių gražūs, bet yra ir užmirkusių laukų, arba dėl sausros prastai sudygusių. Cukrinių runkelių pasėliai labai nevienodi. Laukuose, kuriuose gegužės mėnesį labai trūko drėgmės, susiformavo netolygūs pasėliai, yra pažeistų krušos.

Daugiamečių žolių būklė vidutinė. Dėl gegužės mėnesį vyravusių sausų orų žolių masės užaugo nedaug, žolės anksti pradėjo plaukėti. Šiuo metu jos nušienautos.

Šiaurės Lietuva 

Šiemet žieminiai javai turi geras sąlygas, bet vasariniai augalai, ypač ankštiniai, patyrė neigiamą poveikį ankstyvuose tarpsniuose dėl lietaus ir šilumos trūkumo, dažnų šalnų.

Dabar priemolių dirvožemis yra daugiau sausas nei drėgnas, bet drėgmės augalams netrūksta. Aukšta oro temperatūra buvo trumpai, rapsai greitai nužydėjo. Dabar laikosi neaukšta ir augalai turi geras sąlygas augti.

Prognozuojamas žieminių pasėlių (kviečių, rugių, rapsų) derlingumas bus kaip daugiametis vidurkis ir gal kiek didesnis, kai kurie laukai vizualiai atrodo gerai ir labai gerai. Gali būti, kad intensyviau tręštuose laukuose žieminių kviečių derlius gali siekit iki 8,0 t/ha, žieminių rapsų – iki 3,0 t/ha. Vasarinių kviečių ir miežių derlius gali pasiekti daugiametę vasarinių javų normą. Kol kas sunku prognozuoti kukurūzų derliaus rezultatus.

Žirnių ir pupų pasėlių būklė nepatenkinama, tikėtina derlius nesieks vidutinės daugiametės normos, žirniai ir pupos žemi, žydi mažai, užmegztų ankščių mažai.

Kukurūzų būklė gera, nes sėja buvo gan sėkminga, užteko drėgmės, sėklos sudygo tolygiai ir greitai. Po lietaus ganyklose daugiametės žolės sparčiai augo. Silosavimui ir šienui skirtos pievos jau nušienautos.

Pietryčių Lietuvos zona

Šių metų pavasaris buvo pats šilčiausias nuo 1961 m. Kritulių pasiskirstymas buvo labai netolygus.

Žiemkenčių (rugių, kviečių, kvietrugių) pasėliai tankūs, vešlūs. Labai gerai atrodo žieminių rugių pasėliai: jie vešlūs, tankūs, nepiktžolėti. Tačiau yra nepatręštų pasėlių, kurie atrodo retoki, mažiau išsikrūmiję, ryškėja tarpueilius užpildžiusios piktžolės. Žieminiai miežiairetoki,piktžolėti, su pavienėmis žieminių rugių priemaišomis.

Labai matosi grikių pasėlių nevienodumas. Anksčiau pasėti jau žydi, kiek vėliau – tik formuoja lapus.

Žieminiai rapsai turėjo geras sąlygas peržiemoti. Jų pasėliai tankūs, 7080 proc. ankštarų pasiekė galutinį dydį. Vasarinių rapsų pasėliai tik baigia žydėti.

Vasariniai javai (miežiai, kviečiai, avižos, kvietrugiai) ankstesniais metais šiuo laiku buvo bamblėjimo tarpsnyje, o šiais metais jau varpų plaukėjimo ir žydėjimo tarpsnyje.

Kukurūzai,tiek silosui, tiek grūdams, šiuo laikotarpiu atrodo panašiai. Jie yra maždaug 50 cm aukščio. Patręšti ir laiku nupurkšti herbicidais augalai pasėliuose auga vešliai, tačiau yra ir piktžolėtų pasėlių.

Žirniai ir lubinai pradeda žydėti. Vėlyvosios bulvėsyra 1520 cm aukščio. Ankstyvosios 2530 cm aukščio. Daugiamečių žolių būklė gera. Žolynai nupjauti. Atolas dar nespėjo ataugti.

Apibendrinti žemės ūkio augalų vystymosi tarpsniai pateikti lentelėje.

Prognozuojamas žemės ūkio augalų derlingumas 2024 m. birželio mėn. 25 dienai atskirose šalies agroklimatinėse zonose bei vidutiniškai Lietuvoje pateiktas lentelėje.

Lentelėse pateikti apibendrinti LAMMC ŽI (Dotnuva, Kėdainių r.) bei LAMMC regioninių padalinių: Vokės filialo (Trakų Vokė, Vilniaus r.), Vėžaičių filialo (Vėžaičiai, Klaipėdos r.), Joniškėlio bandymų stoties (Joniškėlis, Pasvalio r.), Rumokų bandymų stoties (Rumokai, Vilkaviškio r.) bei Agrocheminių tyrimų laboratorijos (Kauno r.) duomenys.

Šaltinis: LAMMC inf.
Gudinas -  23 06 14

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Norėdami parašyti savo nuomonę – prisijunkite.

Apklausa
Kaip vertinate dabartines žemės ūkio paskolų palūkanas?
Visos apklausos