Stokholmas. Žemės ūkis tiesiogiai ar netiesiogiai lemia ne 80 proc. atogrąžų miškų kirtimų, kaip teigta pastarąjį dešimtmetį, o 90–99 procentus. Vis dėlto tik apie pusę iškirstų miškų žemės vėliau panaudojama žemdirbystės reikmėms.

„Nustebino tai, kad gana maža iškirstų medžių žemės dalis – tarp 45 ir 65 proc. – vėliau pritaikoma žemės ūkiui. Tai labai svarbu, kuriant efektyvius įrankius miškų kirtimams mažinti ir tvariai kaimo plėtrai skatinti“, – sakė tyrimo vadovė, Čalmerso technologijų universiteto doktorantė Florence Pendrill.

Ne naujiena, kad žemdirbystė – pagrindinė atogrąžų miškų kirtimų priežastis. Tačiau ankstesni skaičiavimai, kiek miškų paverčiama dirbama žeme, buvo labai apytiksliai – nuo 4,3 iki 9,6 mln. ha per metus. Naujausi duomenys rodo, kad nuo 6,4 iki 8,8 mln. ha per metus, rašo „Science Daily“.

„Svarbu yra tai, kiek miškų sunaikinama be priežasties. Nors žemdirbystė – pagrindinė varomoji jėga, miškai ir kitos ekosistemos dažnai sunaikinami dėl spekuliacijų žeme, neapgalvotų projektų, tačiau paaiškėjus, kad žemė netinkama sodinti, ji nenaudojama“, – sako Leuveno katalikiškojo universiteto prof. Patrickʼas Meyfroidtʼas (Patrikas Meifroidas).

Tyrime aptariamos įvairios priemonės, kad tvari žemdirbystė taptų ekonomiškai patraukli, taip pat pabrėžiama paramos smulkiesiems ūkininkams ir vietinėms rinkoms svarba bei būtinybė stiprinti ryšius tarp žemės ūkio įmonių, vyriausybių ir pilietinės visuomenės. Išvados – pačiu laiku, nes vėliau šiemet vyks Jungtinių Tautų biologinės įvairovės konferencija, ir tikimasi, kad ten priimti sprendimai dėl miškų kirtimų bus paremti atsižvelgiant į realią situaciją.