Kaunas. Diskusijos apie galimus žiemkenčių peržiemojimo scenarijus – įprastos, tačiau ką nors konkretaus pasakyti būna labai sudėtinga, nes ilgalaikės orų prognozės dažniausiai netikslios ir sukelia augintojams tik nereikalingo streso.

Spėliones sunkina ir kintantis klimatas, nieko nestebina teigiama arba artima teigiamai orų temperatūra per Kalėdas. Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Širvintų biuro augalininkystės konsultantė Janina Ona Gečienė sako, kad šiais metais žieminių kultūrų pasėliuose žiemojimo pradžia palyginti rami.

„Nedidelis šaltukas jau nuo gruodžio pradžios sustabdė augalų vegetaciją, nebuvo jokių ekstremalių orų sąlygų, žieminiai javai ir rapsai pradėjo kaupti cukrus, grūdintis, ruoštis žiemojimui. Pasėliai atrodo neblogai. Tiek ankstyvesnės sėjos, tiek ir vėliau pasėti augalai, kurie per netrumpą rudenį spėjo pasivyti, pereina į ramybės periodą“, – sako J. Gečienė.

Pasak jos, gyvenimo ne kartą pamokyti ūkininkai tikrai specialiai nevėlino rudeninės sėjos, nes niekada negali žinoti, kas laukia. Tačiau Širvintų rajone yra laukų, kuriuose buvo sėjama iki spalio vidurio.

„Žemdirbiai atsargūs, į priekį nekalba. Nesulaukę balandžio nesakys, kad žiemkenčiai peržiemojo sėkmingai. Tačiau labai norisi tikėtis ramios žiemos ir malonaus vaizdo laukuose atėjus pavasariui”, – sako patyrusi agronomė J. Gečienė.

VDU Žemės ūkio akademijos Agronomijos fakulteto docentas Vytautas Liakas primena, kad optimaliai išsivysčiusių žieminių kviečių grūdinimasis prasideda oro temperatūrai krūmijimosi mazgo gylyje nukritus žemiau 10 °C šilumos.

Vidutiniškai grūdinimasis trunka 4–6 savaites, kai dirvos temperatūra krūmijimosi mazgo gylyje būna žemesnė nei +10 °C. Jei temperatūra žemesnė, grūdinimasis vyksta sparčiau.

„Šiemet grūdinimosi procesas prasidėjo gerokai vėliau. Susidarius palankioms sąlygoms, augalai gali užsigrūdinti pakankamai anksti, tačiau užsigrūdinimas nėra stabili būklė. Trūkstant šviesos, augalai fiziologinių procesų palaikymui naudoja sukauptas atsargines maisto medžiagas, dėl to apsilpsta prieš vėluojančią žiemą“, – sako V. Liakas.

Spėlioti neverta, geriau įvertinti nuveiktus darbus

Praėjusi žiema buvo išskirtinė, augalai išgyveno ir sunaudoję daugiau energijos, o ar šio sezono žiema padovanos tokią galimybę – sunku pasakyti. Dėl to konsultantai nuolat primena, kad rudenį reikia atitinkamai augalus paruošti. V. Liakas sako, kad apie žiemkenčių peržiemojimą spėlioti neverta, geriausia atsigręžti atgal ir įvertinti atliktus darbus.

Šilta žiemos pradžia atitolina žiemkenčių perėjimą į ramybės laikotarpį. Vidutinei paros oro temperatūrai nukritus žemiau 5 °C, baigiasi augalų vegetacija. Pasak meteorologų, šiais metais augalų vegetacija baigėsi beveik mėnesiu vėliau, lyginant su standartine klimato norma.

„Kalbant apie augalų pasiruošimą žiemai, dažniausiai akcentuojamas orų temperatūros poveikis. Tačiau tai tik vienas iš veiksnių, bet labai svarbus, nes jei kažką praleidome, neatlikome laiku arba darbai nekokybiški, šaltis ar sniegas ant šlapios žemės gali suvaidinti lemiamą vaidmenį“, – pastebi V. Liakas.

Labai svarbu tinkamai valdyti pasėlių produktyvumo rodiklius. Dažnai neišvengiama klaidų formuojant pasėlio tankumą, žinome, kad kietosios brandos tarpsniu turi būti 5,5–6 mln. vnt. produktyvių stiebų hektare. Tai reiškia, kad, žinant ūkio sąlygas bei įvertinus galimą augalų peržiemojimą (pagal vidutinius daugiamečius rodiklius), galima planuoti pasėlio tankumą rudenį prieš žiemą.

Padarytos „nuodėmės“ išryškės vėliau

„Niekas dabar nepasakys, kaip augalai žiemos, kiekvienas augintojas žino, kokias „nuodėmes“ padarė rinkdamasis ir ruošdamas dirvas, pasirinkdamas sėklų kokybę, planuodamas sėjos laiką, atlikdamas pasėlių priežiūros rudenį darbus“, – primena V. Liakas.

Vienas iš tokių darbų – piktžolių kontrolė. Piktžolių šaknys stipresnės, išskirti fermentai slopina kviečių fiziologinius procesus ir augalai negali tinkamai ruoštis žiemai. Neatsitiktinai pastaruoju metu augintojai stengiasi didžiąją dalį piktžolių sunaikinti rudenį. Palikus piktžoles pavasariui, gali kilti keblumų, piktžolės veši. Ant herbicidų etiketės parašyta, kad optimalus veikimas nuo 12 °C, o jeigu prognozėse oro temperatūra 5–7 °C ir lietus, tokia situacija verčia stresuoti, nes programuojami esminiai derliaus nuostoliai. 

Dėl netinkamai įdirbtos dirvos nukenčia sėjos kokybė, skiriasi sėklų įterpimo gylis ir, savaime suprantama, pablogėja augalų žiemkentiškumas (V. Liako nuotr.)

Labai svarbus vaidmuo tenka veislės savybėms, o tuomet – sėklų kokybei. Sėklų kokybė ir paruošimas gali nulemti augalų žiemojimą. Sėklų kokybę reikėtų pasirinkti taip, kad nekiltų abejonių dėl žieminių kviečių lauko daigumo, kuris turėtų būti ne mažesnis kaip 75–85 proc. Geras sėklų lauko daigumas iš dalies kompensuoja padarytas klaidas ruošiant dirvas sėjai.

Dažniausiai pasitaikanti klaida – per daug intensyvus žemės dirbimas bei užarti tinkamai neparuošti šiaudai. Stengiantis susmulkinti grumstus, suspaudžiama dirva, dėl to nukenčia sėjos kokybė (skiriasi sėklų įterpimo gylis) ir, savaime suprantama, pablogėja augalų žiemkentiškumas. Jei rudenį matome didelius tuščius plotus, tai iki pavasario jie gali tik prasiplėsti ir ką tada kaltinti – žiemą ar darbų kokybę?

Jei rudenį matome didelius tuščius plotus, tai iki pavasario jie gali tik prasiplėsti. Ir ką tada kaltinti – žiemą ar darbų kokybę? (V. Liako nuotr.)

Labai svarbus ir sėjos laikas, pastaruoju metu ne vienas augintojas vėlina sėją, kad kviečiai prieš žiemą neperaugtų. Ir čia kartojasi viena klaida, renkamasi vėlyvesnė sėja, bet nekreipiama dėmesio į sėklų normą. Antai, sėjant optimaliu laiku, priklausomai nuo dirvožemio derlumo, sėklų norma gali svyruoti nuo 2,75 iki 5 mln. daigių sėklų hektarui, o sėją vėlinant – turėtų būti nuo 3,25 iki 5,5 mln. daigių sėklų hektarui.

Priklausomai nuo sėjos laiko, augalai auga skirtingomis meteorologinėmis sąlygomis, įgauna nevienodą atsparumą žemoms temperatūroms, ligoms, kenkėjams, o tai labai pakoreguoja pasėlių produktyvumą ir derliaus kokybę.

Pasėjus vėlai ir dar nepakankamos kokybės sėklas, suformuojamas menko produktyvumo pasėlis. Tada pavasarį siekiama įvairiomis priemonėmis padidinti augalų produktyvumą, bet jis bus tik toks, kokį sukūrėme rudenį, nes žieminių kviečių svarbiausi derliaus struktūros elementai formuojasi rudenį.

Grįžtant prie sėklų, svarbu paminėti, kad kai kurių ligų paplitimas tiesiogiai priklauso nuo sėklų kokybės. Aukštos kokybės sėklos sudygsta greitai ir tolygiai, o prastesnės kokybės sėklų dygimas esmingai užsitęsia, to pakanka, kad ligų sukėlėjai „suprastų“, jog greta „lengvas grobis“, o tai jau turės tiesioginės įtakos žiemojimui.

Žieminiuose javuose – neįtikėtinai daug miltligės

Konkrečiau situaciją dėl ligų ir kenkėjų žieminių kviečių pasėliuose paprašėme pakomentuoti LAMMC Žemdirbystės instituto direktorės pavaduotoją eksperimentinei plėtrai, Augalų patologijos ir apsaugos skyriaus vedėją Romą Semaškienę.

„Rudeninės sėjos žieminiams javams sudygti buvo juntamas drėgmės trūkumas, tačiau spalį iškritęs lietaus kiekis, artimas standartinei klimatinei normai, padėjo tolygiam pasėlių vystymuisi. Net ir pavėlinus sėją pasėliai spėjo pasiruošti žiemai. Kadangi 2020 m. javuose palyginti gausiai plito Microdochium nivale dėmėtligė ant lapų, tad ant sėklų šio patogeno taip pat nustatyta. Kaip ir tikėtasi, pažeistų pašaknio ligomis augalų gerokai daugiau buvo ten, kur sėta nebeicuota sėkla“, – sako R. Semaškienė.

Mokslininkė priduria, kad šiek tiek netikėta buvo smarkiai žieminių kviečių pasėliuose išplitusi miltligė. Rekordinė šiluma rugsėjo ir spalio mėnesiais buvo palanki šiai ligai plisti. „Ir dabar dar nuėję į laukus, galime matyti nuo šios ligos sunykusius apatinius lapus, senesnių ligos požymių ir visiškai baltos ligos sukėlėjo grybienos ant lapų“, – paaiškina R. Semaškienė.

Jau iš tolo matyti, kad žieminių kviečių pasėlis pažeistas miltligės(R. Semaškienės nuotr., gruodžio 21 d., Dotnuva)

Lapkričio paskutinėmis dienomis įvertinus LAMMC Žemdirbystės institute daromuose lauko eksperimentuose kelių žieminių kviečių veislių (Ada, Emilis, Etana, Skagen) užsikrėtimą miltlige, visose vertintose veislėse akivaizdžiai matomi ligos požymiai. Ligos intensyvumas siekia nuo 14 iki 18 procentų. Žinodami šią situaciją, žemdirbiai nuo ankstyvo pavasario turėtų stebėti, kaip liga toliau vystysis ir pagal esamą situaciją panaudoti fungicidus, kurie turi bent vieną nuo miltligės veiksmingą veikliąją medžiagą.

„Jokios prevencijos šiuo atveju nėra. Žieminiuose javuose šį rudenį neįtikėtinai daug miltligės, kuri alina augalus jau dabar. Nuo ankstyvo pavasario reikėtų pradėti stebėti pasėlius dėl miltligės ir kitų ligų plitimo, nes užkrato laukuose jau šiuo metu palyginti gausu“, – perspėja R. Semaškienė ir linki žemdirbiams palankios javų žiemojimui žiemos su nedideliu šaltuku ir sniego danga.

MŪ inf.