Akademija, Kėdainių r. Pasėlių apsauga nuo ligų ir kenkėjų gali būti efektyvesnė pasitelkus Integruotos kenksmingų organizmų kontrolės (IKOK) sprendimus, teigia Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Žemdirbystės instituto mokslininkai.

Trečiadienį surengtame nuotoliniame seminare jie pristatė būdus, kaip IKOK sprendimai gali padėti apsaugoti pasėlius nuo kenksmingų organizmų.

LAMMC Žemdirbystės instituto Augalų patologijos ir apsaugos skyriaus vedėja dr. Roma Semaškienė sakė, kad IKOK, nors tai nėra naujovė, tampa vis aktualesnė tema, į kurią labiau įsijungia ir ūkininkai, nes žemdirbiams visada rūpi, kaip sumažinti ligų ir kenkėjų daromą žalą pasėliams. O pesticidų naudojimas nėra vienintelis problemos sprendimas. Ne tik pastaraisiais metais, bet jau ir anksčiau buvo galvojama apie aplinkos užterštumą.

Apie integruotą kenksmingų organizmo kontrolę buvo pradėta kalbėti prieš kelis dešimtmečius, o pačių IKOK apibūdinimų, pasak mokslininkės, yra daug – literatūroje aptikti net 67 apibrėžimai.

Svarbiausi IKOK sistemos aspektai

IKOK akcentuoja sveikų augalų auginimą, kuo mažiau pažeidžiant žemės ūkio ekosistemas, skatinami kuo saugesni žmonėms ir aplinkai kenksmingų organizmų kontrolės mechanizmai. IKOK sistemą sudaro kenksmingų organizmų stebėsena, prognozavimas, įspėjimas apie galimą žalą ir kontrolės metodų parinkimas bei pritaikymas.

Kaip pabrėžė R. Semaškienė, šiuolaikiniame žemės ūkyje didelis dėmesys turi būti skiriamas IKOK mokymams, ypač ūkininkams, naujai pradėjusiems dirbti, nes ne visi turi agronominių žinių.

Mokslininkė apžvelgė svarbiausius sistemos aspektus, pradėdama nuo sveikos sėklos. „Tirdami ūkininkų atvežtus sėklų mėginius tikrai matome labai didelius skirtumus. Sėklų ligotumas priklauso nuo daugelio dalykų: kokios buvo oro sąlygos, kaip užauginta pagal technologijas, kaip nuimta, kaip saugomas derlius, ar jis išvalytas ir pan.“, – pasakojo R. Semaškienė.

Mokslininkai pastebi vis gausesnį Fuzarium patogenų išplitimą ant sėklų. Jeigu jos nebeicuotos, tai laukuose augalai gali tiesiog sunykti. Todėl, jeigu įmanoma, patariama ūkiams atlikti sėklos ligotumo tyrimus.

Kita ligų prevencijos priemonė yra atsparesnių veislių pasirinkimas. Tačiau, kaip pastebėjo R. Semaškienė, veislių atsparumo ligoms tyrimai ir duomenys dažnai būna tik fragmentiniai, neišsamūs. Jos nuomone, jeigu norime diegti IKOK, tokie tyrimai turėtų būti daromi kasmet, nes skirtingos veislės nevienodai reaguoja į ligas.

Kodėl pernai buvo daug pajuodusių varpų

Augalų ligų ar kenkėjų išplitimui įtakos turi daugelis veiksnių, vienas jų – sėjos laikas. Dabar nemažai diskutuojama, ar keičiantis klimatui tinka senos sėjos terminų rekomendacijos? Tarkime, kada geriausia sėti žieminius kviečius? Pernai baigiančiuose bręsti jų pasėliuose buvo randama daug pajuodusių varpų. Pasak R. Semaškienės, tokio reiškinio priežasčių yra ne viena: dėl ligų – puvinių, netinkamos pasėlių priežiūros, kenkėjų nualinti augalai ir kt.

Be to, mokslininkai nustatė, kad pajuodusių varpų kiekis gali būti susijęs su miežių geltonosios žemaūgės virusu (BYDV). Jis pažeidžia ir kviečius. Pajuodusių varpų kiekis skyrėsi, priklausomai nuo kviečių sėjos laiko.

Miežių geltonosios žemaūgės virusą javuose platina amarai (ieviniai ir javiniai), rudenį palankiomis sąlygos, kai temperatūra siekia +10-20 laipsnių šilumos, amarai perneša virusą ant sudygusių javų. Jeigu ruduo šiltas, amarai išgyvena ir užkrečia javus virusais. Pasak R. Semaškienės, iki šiol nebuvo rekomenduojama rudenį naudoti insekticidus kviečių pasėliuose, bet dabar į tai reikia atkreipti dėmesį. Patartina neskubėti per anksti sėti javų,o jeigu randama amarų, jau gali reikėti purškimų insekticidais ir rudenį.

Dėl klimato kaitos, o taip pat ir dėl politinių sprendimų atsisakius kai kurių pesticidų, žemdirbiams kyla ir daugiau rūpesčių: pavyzdžiui, kenkėjai rapsuose.

„Anksčiau apie šakniagumbinį paslėptastraublį beveik nieko negirdėjome, tai dabar rapsuose jis dažnas, nualina augalus“, – pavyzdį pateikė R. Semaškienė. Taigi, jeigu nestebėsime situacijos, tai pasėliuose galime turėti didelių pokyčių dėl kenkėjų prisitaikymo prie naujų sąlygų.

Vykdoma ligų ir kenkėjų stebėsena

Siekiant priimti sprendimą, ar tikrai reikia purkšti pasėlius pesticidais, svarbi priemonė yra ligų ir kenkėjų stebėsena (monitoringas), kuri taip pat įeina į IKOK sistemą. Lietuvoje stebėseną vykdo Žemdirbystės institutas, taip pat Žemės ūkio konsultavimo tarnyba. Naujausi duomenys pateikiami IKMIS – Integruotos augalų apsaugos informavimo, konsultavimo ir mokymų informacinėje sistemoje.

Šį pavasarį mokslininkai jau sulaukė klausimų iš ūkininkų apie plintančią kviečių dryžligę. „Jau matome, kad kai kuriuose vietose jos nemažai. Pirmadienį atlikti tyrimai Žemdirbystės institute rodo, kad atsėliuotuose kviečių pasėliuose dryžligės yra 10 kartų daugiau nei tuose, kurie auginami laikantis augalų kaitos. Taigi, gali būti didžiuliai skirtumai tarp laukų, būtina žiūrėti konkrečiai, ar yra rizika, ir tik tada pasirinkti tinkamą produktą bei juo purkšti“, – apie praktinius pavyzdžius, kaip veikia IKOK, kalbėjo R. Semaškienė.

Lietuvoje vykdoma kelių svarbiausių ir daugiausiai žalos augalų derliui darančių ligų bei kenkėjų stebėsena: kviečių lapų septoriozės, kviečių dryžligės, rapsų sklerotinio puvinio, obelų rauplių, bulvių maro, obuolinio vaisėdžio.

Kaip priimti teisingą sprendimą dėl fungicidų naudojimo? Pagal IKOK sistemą reikia nuolat stebėti pasėlį, žinoti veislės jautrumą ligoms, atpažinti ligą, tinkamai parinkti produktus ir efektyvią jų normą, neatidėlioti, purkšti iškart.

Kuriama ir europinio masto internetinė platforma

Jau kuriama ir europinė internetinė platforma, kuri bus naudojama kenkėjų stebėjimui ir valdymui. Platforma bus prieinama visoje ES, pritaikyta atskiriems jos regionams.

Integruoto kenkėjų valdymo „IPM Decisions“ projektas numatytas penkiems metams, prasidėjo 2019 m. birželį. Projektui skirta 5 mln. eurų, jame dalyvauja 27 partneriai iš 12 skirtingų Europos šalių.

Šia platforma galės naudotis ūkininkai, konsultantai, mokslininkai. Įsivedus savo laukų duomenis, auginamų augalų rūšis, bus galima matyti svarbiausių ligų ir kenkėjų plitimo prognozes, atsižvelgiant į vietos oro sąlygas ir pan.

IPM sprendimų platformos tikslas – sukurti „vieno langelio principą“, kad būtų galima priimti integruoto kenkėjų valdymo sprendimus. Platformą sudarys žiniatinklio sistema, kuri leis ūkininkams, konsultantams ir tyrėjams naudotis įvairiomis sprendimų palaikymo sistemomis ir oro duomenimis iš visos Europos, naudojant kelias informacijos suvestines. Ši platforma suteiks jos naudotojams galimybę įvertinti skirtingų sprendimų priėmimo sistemų patikimumą ir tinkamumą, kad jie galėtų pasirinkti tas, kurios labiausiai atitinka jų poreikius. Parodys kenkėjų ir ligų riziką ūkyje pagal dominančias kultūras. Bus galimybė gauti įspėjimus.

Kaip veikia ši „IPM decisions“ platforma, pristatė projekte dalyvaujančio LAMMC direktoriaus pavaduotojas Žemdirbystės instituto veiklai dr. Antanas Ronis.

Pasak jo, dar vyksta tolesnis platformos tobulinimas. Norima, kad ja naudotųsi kuo daugiau žmonių. Tiesa, lietuviškos versijos dar nėra, bet ji turėtų greitai atsirasti, kol kas galima registruotis ir naudotis anglų kalba.

„IPM decisions“ pritaikyta daugeliui šalių, jeigu pavyks platformą įdiegti Lietuvoje, tikiuosi, kad ji bus labai naudinga ir ūkininkams, ir konsultantams bei mokslininkams“, – sakė A. Ronis.

Beje, gegužės 12-oji yra Tarptautinė augalų sveikatos diena, ją paskelbė Jungtinės Tautos (JT). Sveiki augalai gali padėti sustabdyti badą, sumažinti skurdą, apsaugoti aplinką ir paskatinti ekonomikos vystymąsi, sako JT.