Kaunas, spalio 25 d. Kokioje temperatūroje grūdai laikosi geriausiai? Ir kokio jie turėtų būti drėgnio? Į šiuos klausimus atsakyti turėtų antri metai Aleksandro Stulginskio universiteto mokslininkų vykdomi tyrimai, kuriuos inicijavo Lietuvos grūdų augintojų asociacija. Gali būti, kad tyrimų rezultatai taps lemiamu argumentu, keičiant grūdų kokybės standartus - grūdų augintojai siekia, kad bazinis grūdų drėgnis būtų padidintas nuo dabartinių 14 iki 14,5 procento.

„Projekto „Saugaus grūdų ir rapsų laikymo trukmė įvairių tipų sandėliuose bei grūdų ir grūdų produktų užkrėtimo vabzdžiais ir kenkėjais sumažinimo priemonės ekologinių ūkių sandėliuose ir ekologinio perdirbimo objektuose" finansavimas numatytas tik iki šių metų gruodžio mėnesio, bet būtinai reikėtų tyrimus pratęsti bent jau šį laikymosi sezoną, kadangi praėjusių ir šių metų orų sąlygos yra visiškai skirtingos", - sako projekto vadovas ASU profesorius Algirdas Raila.

Tyrimai vykdomi skirtinguose regionuose

Tyrimai vykdomi Kauno, Kėdainių, Jonavos, Marijampolės ir Šakių r. grūdų augintojų ūkiuose, taip pat „Jonavos grūdų" valstybinio rezervo elevatoriuje. Grūdai laikomi dvejopoje temperatūroje -10 ir 16 laipsnių. Jų drėgnumo ribos: kviečiai nuo 13 iki 16 proc., rapsai - nuo 8 iki 10 proc. (grūdų drėgnio kitimo intervalas kas 0,5 proc.). Laikymo sąlygų monitoringas vydomas trijų tipų sandėliuose: elevatoriuje; aeruojamuose metaliniuose bokštuose bei aruodiniuose sandėliuose su aktyviąją ventiliacija ir be jos.

Mokslininkai siekia nustatyti, kokio drėgnio irkiek laiko galima saugiai sandėliuoti grūdus ir rapsus Lietuvos vidutinėmis meteorologinėmis (temperatūros ir oro drėgmės) sąlygomis įvairių tipų sandėliuose, kad juose nesivystytų vabzdžiai ir mikotoksinai.

Baigus projektą, tikimasi pateikti konkrečius pasiūlymus dėl naujų sandėliuojamų grūdų apsaugos nuo vabzdžių ir mikotoksinų priemonių taikymo galimybių. Lygiagrečiai nagrinėjami kitų ES šalių (Vokietijos, Prancūzijos ir kt.) grūdų laikymo standartai. Remiantis tyrimų rezultatais, bus paruošta metodika grūdų sandėliavimo technologijų ekspertiniam vertinimui ir rekomendacijas dėl priemonių grūdų ir rapsų derliaus kokybei išsaugoti įvairių tipų sandėliuose ir grūdų bei jų produktų užkrėtimui vabzdžiais ir mikotoksinais sumažinti.

„Mes bendraujame ir su grūdų augintojų, ir su perdirbėjų asociacijomis. Aišku viena - bazinis grūdų drėgnumas yra derybų objektas. Europoje maždaug pusė valstybių yra priimta 14,5 proc. drėgnumą laikyti standartiniu. Dar dažniau tai laikoma dviejų ūkinių subjektų susitarimo reikalu", - sako ASU profesorius Algirdas Raila.

Svarbu kuo greičiau atvėsinti grūdus

„Kaip žinia, optimalios grybo vystymosi sąlygos - apie 20 laipsnių. Tai pati pavojingiausia temperatūra, kai sparčiausiai vystosi grybai. Jei grūdus po džiovinimo galėtume atvėsinti iki 5 laipsnių temperatūros, būtų galima netgi ir 17 proc. drėgnumo grūdus išlaikyti palyginti geros kokybės tam tikrą laiką. Todėl pasaulyje ir Europoje plačiai naudojama grūdų šaldymas (vėsinimas)", - sako A. Raila.

Jei laikomi tam tikro drėgnio grūdus, tarkime, 15 proc. drėgnio, tai tarpgrūdinėje erdvėje nusistovi tam tikras pusiausvyrinis drėgnis. Iš šalies nedarant jokios įtakos (neventiliuojant, nevėsinant), toks drėgnis ir laikosi. „Tarkime, tarpgrūdinėje erdvėje nusistovi75 proc. santykinė oro drėgmė. Jei dar ir temperatūra yra apie 20 laipsnių šilumos, susidaro puikios sąlygos vystytis visiems iš lauko atkeliavusiems grybams", - paaiškina A. Raila.

Jo teigimu, temperatūrą kontroliuoti yra lengviausia, tai padaryti galima gana pigiai, tačiau daugelyje sandėlių šios galimybės neišnaudojamos. Didžiausias javų grūdų aktyvumas (kai intensyviai vyksta įvairūs mikrobiologiniai ir biocheminiai procesai) būna ką tik nukultuose grūduose ir išsilaiko apie 1 mėnesį po jų patekimo į sandėlį. Rapsų aktyvumas tęsiasi kur kas ilgesnis, ypač jei jie netinkamai išdžiovinti. Rapsai nuo kviečių labai skiriasi, nes apie 40 proc. rapsų sėklų sudaro aliejus. Aliejus nei absorbuoja drėgmės, nei atiduoda jos (šie procesai vyksta tik nealiejinėje sėklos dalyje).

Dažniausia grūdai į bokštus sukraunami perdaug šilti. Išdžiovintus grūdus geriausiu atveju galima atvėsinti iki aplinkos temperatūros plius 10-15 laipsnių. Taigi, jei derliaus nuėmimo metu temperatūra būna apie 20 laipsnių, grūdai sukraunami į bokštus 30-35 laipsnių temperatūros (akivaizdu, kad susidaro puikios sąlygos visai mikroflorai vystytis).

Kas vyksta vėliau? Bokšto pakraščiuose grūdai atvėsta, ypač naktimis. Atvėsęs oras leidžiasi žemyn ir susidaro toks oro apytakos ratas, kad viduryje bokšto grūdai būna šilčiausi, o viršuje kaupiasi kondensatas arba padidėja drėgnis, grūdai atidrėksta - ten susidaro pavojinga zona. Kad viso to būtų išvengta, grūdus būtina tinkamai ventiliuoti: aeracija turi būti ne mažiau kaip 30 kubinių metrų oro tonai grūdų per vieną valandą.

Pavasariop, kovo, o kartais ir vasario mėnesį, jei dienos saulėtos, prasideda atvirkštiniai procesai: bokšto šonai pradeda šilti, o drėgmė kaupiasi grūdų sluoksnio apačioje. „Jei grūdai nerealizuojami iki balandžio mėnesio, labai sudėtingas procesas būna tinkamai atšildyti grūdus. Svarbu nesukondensuoti iš aplinkos paimtos drėgmės, todėl pavasarį reikia ventiliuoti ilgesnį laiką", - paaiškina A. Raila.

Apibendrinant tyrimų rezultatus galima teigti, kad sandėliuojamų kviečių ir rapsų drėgnio įtaka jų biologiniam aktyvumui priklausonuo laikymo temperatūros. Kviečių drėgniui kintant nuo 14 iki 14,5 proc.,o rapsų drėgniui nuo 8 iki 8,5 proc., jų biologinis aktyvumas daugiau priklausonuo laikymo temperatūros negu nuo drėgnio.

Alternatyva - ozono generatoriai

Grūdų laikymo patalpose aeracijos sistemos būtinos - tai neginčijama tiesa. Būtina sekti laikomų grūdų temperatūrą (kasdien duomenis patartina tiesiog užsirašyti į žurnaliuką): jei temperatūra rudenį nežemėja, tai jau pavojaus signalas, kad reikia skubiai ventiliuoti.

Dar vienas būdas išsaugoti grūdų kokybę - viename iš sandėlių pastatyti ozono generatorių ir į grūdų sluoksnį pūsti ozonuotą orą, kuris turi pereiti per visą ventiliuojamų grūdų sluoksnį (kai viršuje jaučiasi ozono kvapas, jau akivaizdu, kad ozonas prasiskverbė per visą sluoksnį).

„Turime 80 klientų, kurie naudojasi ozono technologijomis grūdams apsaugoti. Pirmieji tai daryti pradėjo ekologinių ūkių šeimininkai, nes ozonavimas - tai alternatyvus grūdų dezinfekcijos metodas: saugus, draugiškas aplinkai, nesidarantis toksinių atliekų", - sako ozono generatorius gaminančios bendrovės „Ozono centras" direktorius Ramūnas Kuprys.

Jo teigimu, ozono generatorių eksploatacinės išlaidos yra palyginti nedidelės, nes ozonas (O₃) gaunamas iš ore esančio deguonies, o vidutinio galingumo ozonatorius per valandą sunaudoja apie 650 vatų elektros energijos. Skaičiuojama, kad 500 tonų grūdų bokštui ozonuoti reikia 3-4 dienų. Ozonatorių galima panaudoti ir tuščioms patalpoms dezinfekuoti - pakanka kelių valandų, kad būtų sunaikinti pelėsiniai grybai ir kiti ligų sukėlėjai.

„Sandėliuojamų grūdų greitesniam atvėsinimui reikia efektyviai išnaudoti visas turimas technologines priemones ir palankias ventiliavimui gamtines sąlygas", - primena A. Raila, siūlydamas žemdirbiams šiais klausimais drąsiau konsultuotis su ASU mokslininkais.

MŪ inf.