Anykščiai, kovo 5 d. Bulvininkystės tyrimuose besispecializuojančios Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Elmininkų bandymų stoties metinis biudžetas sudaro tik 200 tūkst. Lt. Stoties technika labai sena. Nepaisant to, čia dirbantys mokslo darbuotojai ir toliau nuosekliai vykdo tyrimus 84 ha dirbamos žemės plote.

Bulvių veislių netiria

Dauguma žmonių galvoja, kad Naujųjų Elmininkų bandymų stotyje tiriamos bulvių veislės. „Niekada čia bulvių veislės nebuvo išvedamos, selekcija buvo vykdoma Dotnuvoje, o vėliau perkelta į Trakų Vokę. Elmininkų bandymų stotis gaudavo naują lietuvišką bulvių veislę, o kai priklausė Sovietų Sąjungai, - ir baltarusiškas veisles, taip pat iš stambaus Peterburgo bulvių selekcijos centro, ir tyrė jų agrotechniką Lietuvos gamtinėmis sąlygomis“, - dėstė dr. K. Rainys.

Bulvė - labai regioniškas augalas. Dotnuvoje išvesta bulvių veislė Rūta, raudona luobele ir baltu minkštimu (kažkodėl painiojama su buvusia ilgamete bulvių veisle Vilija), ir ji Lietuvoje neprigijo. Baltarusijoje, Vitebsko srityje, jai augti sąlygos tiko. „Dabar daug bulvių veislių gaunama iš Vakarų. Veislės labai geros, išforsuotos į išvaizdą ir į derlių. Šiomis dienomis kiekviena bulvių veislė yra tikslinė. Traškučių gamybai Europoje yra pagrindinės 5 veislės. Daugiausia yra stalo bulvių: pagal spalvą, vienos suverdančios, kitos - ne, pagal krakmolo ir baltymų santykį", - apie bulves kalba K. Rainys.

Sumažėjo plotai

Lietuvoje kaip ir Europoje labai sumažėjo bulvių pasėlių plotai. Jeigu 1986 metais Lietuvoje buvo 136 tūkst. ha bulvių pasėlių plotai, tai 2011 metais jų buvo tik 40 tūkst.ha. „Kritimas logiškas ir tragedijos iš to nereikia daryti, nes mūsų mityboje atsirado daug vaisių, kurių senais laikais neturėjome, atsirado įvairiausių kruopų mišinių. Anksčiau studentas be bulvių nebuvo studentas. Šiandien studentai bulvių jau mažai valgo", - pastebėjo Elmininkų bandymų stoties direktorius K. Rainys.

K. Rainio duomenimis, apie 90 proc. bulvių augina smulkūs augintojai, kurių pasėlių plotai siekia tik iki 0,5 ha. „Pas juos derlius labai mažas. 10 proc. - stambūs bulvininkystės ūkiai, kuriuose bulvių pasėlių plotai siekia iki 150 ha. Pas juos bulvių derlius mažiau 30 - ties tonų vidutiniškai iš hektaro jau nenukrenta. Dideliuose ūkiuose bulvių derliai siekia ir 50 t/ha. Plotai sumažėjo, bet bendras kiekis 1 mln.400 tūkst. tonų, to ko reikia Lietuvai ir kiekvienam gyventojui apie 119-130 kg per metus, poreikis patenkinamas“, - kalbėjo mokslininkas.

Atėjo laikas, kai reikia ieškoti atsako tarp tos intensyvios bulvininkystės ir natūralios, kurią kai kas bando pavadinti ekologine, bet aš ekologijos sąvokos nenoriu pripažinti, kadangi absoliučiai pasikeitė veislės, jų genetinis pagrindas, jų ekstensyviai išauginti apie 30 t/ha negalima. „Joms reikia intensyvios agrotechnikos: subalansuoto tręšimo. Šitie tyrimai turi būti vykdomi. Ieškomas vidurys tarp tos intensyvios bulvininkystės ir ekstensyvios", - mokslinėmis įžvalgomis dalijosi K. Rainys.

Sąraše - 49 veislės

„Tenka apgailestauti, kad lietuviškos bulvių veislės nuėjo į antrą planą. Bet tam yra natūrali priežastis, kadangi visur vyrauja rinkos ekonomika, konkurencija. Bulvių veislei išvesti klasikiniu metodu reikia mažiausiai 12 metų. Ir jeigu selekcininkas per savo gyvenimą išveda dvi bulvių veisles, yra skaičiuojama, kad jis savo gyvenime yra daug pasiekęs. Jeigu derlingume išgauni maksimumą, tai tuomet atsiranda jautrumas tam tikrom ligom. Tada tuo naudojasi ir stambios chemijos kompanijos", - kuo gausus bulvių derlius gali būti naudingas chemijos pramonei, pastebėjo K. Rainys.

„Mes turime Nacionalinį augalų veislių sąrašą, kuris kiekvienais metais koreguojamas. Tame sąraše 2011 metais turėjome net 49 registruotas bulvių veisles, kurios Lietuvoje patikrinamos per 3-4 metus ir nustatoma, ar tinkamos auginti šalies gamtinėmis sąlygomis. Iš tų 49 veislių, kalbant apie stalo bulves, kurias mes valgome neperdirbtas, populiariausia yra Vineta, vienos vokiečių selekcijos firmos, Laura - labai populiari Kėdainių ir Molėtų rajonuose, iš Olandijos veislių populiaria tampa bulvių veislės Melodi ir Mocartas - paklaustas, kokios šiuo metu populiariausios bulvių veislės, kalbėjo mokslo darbuotojas K. Rainys.

Pasak K. Rainio, nostalgiją lietuviškom bulvių veislėm jaučia pedagogai ir literatai, tai susieta su tuo, kad šių profesijų žmonės dažniausiai turi kolektyvinius sodus ir juose augina bulves. Lietuviškos bulvės savyje turi daugiau sausų medžiagų, tačiau jautresnės virusams. Virusuotos bulvės greitai išsigimsta.

MŪ inf.