Kaunas. Dėl vasarą ilgai užsitęsusios sausros, bulvių laikymo metu pasireiškia sausasis (grybinė liga) ir šlapiasis puvinys (bakterinė liga), tačiau daugiausia žalos padaro žiedinys puvinys.

Pasak LAMMC Žemdirbystės instituto Vokės filialovyresniosios mokslo darbuotojos, bulvių selekcininkės dr. Ritos Asakavičiūtės, nukasus bulves – labai svarbu jas tinkamai sandėliuoti.

Kuo pavojingas sausasis bulvių puvinys, kai gumbai jau sandėliuose?

Pasak R. Asakavičiūtės, sausąjį puvinį bulvėse sukelia Fusarium genties grybai. Nuimant derlių ant gumbų sausojo puvinio požymių randama nedaug. Praėjus mėnesiui po bulviakasio, gumbų paviršiuje atsiranda netaisyklingos formos pilkšvai rudų dėmių. Jos didėja nuo dėmės centro į visas puses, įdumba ir koncentriškai raukšlėjasi.

Grybienos ir karpučių spalva priklauso nuo vyraujančio Fusarium grybo rūšies. Jei sandėlyje sausa, grybas greitai suardo bulvės audinius, pats gumbas tampa lengvas – mumifikuojasi. Drėgnose patalpose į Fusarium pažeistus gumbus įsimeta ir bakteriniai puviniai.

Mokslininkė sako, kad gumbai dažniausiai užsikrečia per įvairius odelės pažeidimus, atsiradusius bulvių kasimo, transportavimo ir perrinkimo metu. Kenkėjų ir ligų pažeisti gumbai taip pat yra jautresni infekcijai.

„Gumbų žaizdelių užgydimas iškart po derliaus nuėmimo yra svarbi profilaktinė priemonė nuo sausojo puvinio“, – atkreipia dėmesį bulvių selekcininkė.

Tam laikymo pradžioje 2–3 savaites sandėliuose turi būti 13–18 ^oC temperatūra, 90–95 proc. santykinis oro drėgnis ir gera ventiliacija.

Pasibaigus gydomajam periodui, temperatūra laipsniškai mažinama iki sandėliavimui optimalios. Žemesnė negu +4 ^oC temperatūra slopina sausojo puvinio sukėlėjų dauginimąsi. Sandėlyje esant +10 ^oC temperatūrai, grybo vystymasis suaktyvėja. Kuo šiltesnė patalpa, tuo liga sparčiau plinta.

Sausasis bulvių puvinys

Kuo šlapiasis bulvių puvinys skiriasi nuo sausojo puvinio?

Pasak R. Asakavičiūtės, pirmieji šlapiojo puvinio (Erwinia carotovora, Pseudomonas fluorecens) požymiai ant gumbų išryškėja kaip mažos, rusvos, vandeningos dėmelės. Bakterijų pūdomi audiniai būna baltos spalvos, kartais gelsvi, liesdamiesi su oru paruduoja ar net pajuoduoja. Riba tarp suirusių ir sveikų audinių yra ryški.

Iš pradžių kvapas nebūna itin blogas, tačiau puvimui suintensyvėjus, ligoti gumbai pradeda dvokti. Iš gumbo vidaus į jo paviršių išsiveržęs gleivėtas, dvokiantis skystis varva ant gretimų gumbų ir juos užkrečia. Laikymo vietoje susidaro dideli pūvančių gumbų židiniai.

Bulvių gumbai šlapiąjį puvinį sukeliančiomis bakterijomis apsikrečia bet kuriuo metu įvykus kontaktui, tačiau dažniausiai nuimant derlių, gumbus perrenkant ar plaunant. Jautriausi užsikrėtimui sumušti, kitų ligų ir kenkėjų pažeisti ar mechaniškai sužaloti gumbai.

Specialistė pastebi, kad šlapiojo puvinio sukėlėjams palanku, kai gumbo odelė dar nesubrendusi, gumbas yra šiltas, sandėliuojama per aukštoje temperatūroje, gumbų paviršiuje susidaro kondensatas.

Ant šių bakterijų pažeistų bulvių stiebų išryškėja šviesiai rudos dėmės. Jos nepajuoduoja. Stiebui supuvus, jis būna labai minkštas. Pažeistų augalų lapai būna skurdūs, pageltę.

Šlapiasis bulvių puvinys

Dėl kokių priežasčių Lietuvoje plinta karantininė liga – žiedinis bulvių puvinys?

Pasak specialistės, pirmasis ligos požymis yra apatinių augalo lapų vytimas – jie praranda blizgesį, darosi blyškūs, audinys tarp gyslų pagelsta, vėliau susidaro nekrozės pažeistų dėmių. Lapo kraštai susisuka ar užsilenkia, atrodo lyg nusvilę. Ligos apnikti augalai vysta ir žūva, bulvių pasėlis išretėja.

Išilgai perpjovus užkrėstą bulvių gumbą, matoma pakitusi vandens indų spalva (iš pradžių pagelsta, vėliau paruduoja). Švelniai paspaudus gumbą, iš vandens indų pluošto ištrykšta kreminės spalvos grūdėta masė.

R. Asakavičiūtė sako, kad ši karantininė bulvių liga plinta per užkrėstus gumbus: tarp auginimo sezonų bakterijos išgyvena užkrėstuose bulvių gumbuose, taip pat kontaktiniu būdu – ligos pažeisti gumbai saugyklose pūva ir sveikos bulvės užsikrečia liesdamosi su sergančiais gumbais.

Užkratas sandėliuose plinta intensyviau, kai juose vyrauja per didelė drėgmė.

Užkrėstuose laukuose savaime išaugusios bulvės taip pat yra infekcijos šaltinis. Dvejus metus bakterijos gali išlikti sausose dulkėse, ant žemės ūkio padargų, įrankių, saugyklų sienų, bulvių maišų, medinių konteinerių ir kitų paviršių net tuo atveju, jei temperatūra yra gerokai žemesnė nei vandens užšalimo temperatūra.

Bulvių žiedinis puvinys

Kokioje laboratorijoje nustatomas pavojingos ligos sukėlėjas?

Pasak bulvių selekcininkės, mūsų šalyje nuo 1998 m., kai įkurta Fitosanitarinių tyrimų laboratorija, turinti visą būtiną įrangą žiedinio puvinio sukėlėjui (Clavibacter michiganensis subsp. sepedonicus) nustatyti, liga tiksliai diagnozuojama.

Turint galimybę nustatyti net latentinę bakterijos būseną, jau žinoma, kad šios grėsmingos karantininės ligos židinių yra visose Lietuvos apskrityse. Kasmetinės auginamų bulvių patikros leidžia operatyviai reaguoti į naujai randamus ligos židinius ir juos naikinti, sudaryti užkardas ligai plisti.

Jei sandėlyje aptiktas bulvių žiedinys puvinys?

R. Asakavičiūtės teigimu, sunaikinimo planas turi būti suderintas su Valstybinės augalininkystės tarnybos (VAT) specialistais. Puviniu užkrėstos bulvės bei jų atliekos turi būti užkastos sąvartyne arba žemės ūkio darbams nenaudojamame sklype.

Užkrėstas bulves galima perdirbti įmonėse, kuriose yra tinkamos atliekų apdorojimo sistemos ar termiškai apdorotas sušerti gyvuliams. Draudžiama bulves sodinti ar parduoti maistui.

Specialistė atkreipia dėmesį, kad visos užkrėstoje gamybos vietoje (ūkyje, įmonėje, padalinyje) esančios bulvės laikomos galimai užkrėstomis. Jas supakavus, galima realizuoti maistui. Tinka pramoniniam perdirbimui, o šutintos – pašarui. Šias bulves sodinti draudžiama.

Tinkamai sutvarkius užkrėstas ir galimai užkrėstas bulves, privaloma išvalyti ir dezinfekuoti sandėlius, įrangą, įrankius. Būtina sunaikinti vienkartines pakuotes. Po pirmų auginimo metų nuo žemės ūkio technikos būtina kruopščiai nuvalyti dirvožemį, purvą, atliekas ir ją dezinfekuoti dezinfekcinėmis medžiagomis, kurių sudėtyje yra chloro, chloro dioksido bei amonio ar fenolio grupių medžiagų.

Jei bulvių pasėlyje aptikta ši karantininė liga, ką reikėtų daryti?

„Laukuose, kuriuose augo užkrėstos bulvės, mažiausiai trejus metus negalima auginti bulvių ir bulvinių šeimos augalų. Užkrėstus laukus palikite pūdymui, pievai. Savaime išdygusias bulves būtina sunaikinti“, – teigia specialistė.

Kituose ūkio laukuose galima auginti maistines bulves, tačiau pirmais po užkrėtimo nustatymo metais leidžiama sodinti tik sertifikuotas sėklines bulves ir auginti bulves maistui.

Antraisiais po užkrėtimo nustatymo metais leidžiama sodinti sertifikuotą bulvių sėklą ir auginti bulves maistui ir savo ūkio sėklai.

Trečiaisiais auginimo metais po tų metų, kuriais buvo nustatytas užkrėtimas, leidžiama sodinti sertifikuotas sėklinės bulves arba savo ūkio sėklą, kuri išauginta iš sertifikuotų sėklinių bulvių, o jas auginant buvo atliekama oficiali kontrolė.

Rekomenduoja sodinti tik sertifikuotą sėklą

Pasak bulvių selekcininkės, bulvių žiedinis puvinys – sunkiai išnaikinama liga, nuo kurios šiuo metu dar neįmanoma augalų efektyviai apsaugoti, nes nėra nei cheminių, nei biologinių kontrolės priemonių nuo puvinio sukėlėjo ir nėra išvesta ir jam atsparių bulvių veislių.

„Siekiant apsaugoti laukus nuo bulvių žiedinio puvinio užkrato, rekomenduojame sodinti tik sertifikuotas sėklines bulves“, – pataria specialistė.

Visos parduodamų sertifikuotų sėklinių bulvių pakuotės yra paženklintos etiketėmis – augalo pasais.

Norint įsitikinti, ar turima savo ūkio bulvių sėkla neužkrėsta kenksmingaisiais organizmais, ne vėliau kaip prieš 2 mėnesius iki sodinimo reikėtų kreiptis į VAT dėl ūkinės sėklos patikrinimo. Šio rūpesčio galite išvengti, jei sodinsite sertifikuotas sėklines bulves.