Akademija, Kėdainių r. Šalies laukuose žieminiai rapsai jau pasėti, sėjami javai. Sąlygos sėjai ir augalams dygti bei augti – neblogos.

Tiesa, kai kurie ūkininkai žieminių kviečių sėti neskuba, sakydami, kad vėliau pasėti kviečiai neperauga, be to, mažesnė tikimybė, kad juos apniks amarai ir užkrės virusinėmis ligomis.

Rudeniop laukai sparčiai tuštėja, nenuimti liko tik silosui ir grūdams auginami kukurūzai, cukriniai runkeliai, vėlyvosios bulvės, grikiai, pluoštinės kanapės. Tuo pat metu klojami pamatai naujam 2022 metų sezonui: sėjami žieminiai javai, o žieminiai rapsai jau gražiai sudygę ir džiugina akis šviežia žaluma.

Gera praktika tampa ūkiuose auginti tarpinius pasėlius. Trūkstant organinių trąšų, viena iš svarbiausių humusą didinančių priemonių yra tarpinių augalų auginimas, kurie vėliau sekliai įterpiami į dirvą.

Vis daugiau ūkių savo laukuose augina tarpinius pasėlius

„Tvarus dirvožemių naudojimas tampa realia kasdienybe Lietuvos ūkininkų bei žemės ūkio bendrovių laukuose“, – pastebi šalies pasėlių stebėseną atliekantys Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Žemdirbystės instituto (LAMMC ŽI) mokslo darbuotojai Virginijus Feiza, Algė Leistrumaitė, Virmantas Povilaitis ir Jūratė Ramanauskienė.

Vis daugiau rapsų pasėjami į minimaliai įdirbtas dirvas

Šiemet dar ryškesnė tendencija, kad daug ūkių žieminius rapsus sėjo taikydami neariminę žemės dirbimo technologiją. Esant pakankamai drėgmės, taip pasėti rapsai sėkmingai sudygo ir vystėsi gerai.

Žieminiai rapsai, pasėti į sekliai dirbtą kvietieną

Tačiau ši žemės dirbimo sistema turi ir savų trūkumų. Vienas iš jų – kenkėjų paplitimas ir jų daromos žalos padidėjimas. Žieminiuose rapsuose rudenį gausiai išplinta dirviniai (Agriolimax agrestis) bei tinkluotieji (Agriolimax reticulatus) šliužai, kurių mėgstamas maistas yra jauni, žali, sultingi žieminių rapsų lapai. Kai kuriuose Suvalkijos laukuose dėl šliužų žalos rapsus net teko atsėti iš naujo.

Dirvinių šliužų apgraužti rapsai – nereta problema laukuose, kur taikomas supaprastintas žemės dirbimas

Drėgmės kiekiai dirvose nedideli

Apibendrinant galima teigti, kad sąlygos žiemkenčių sėjai yra palankios, nors kai kuriose Lietuvos zonose dėl gausiau iškritusio lietaus dirvos buvo šlapios. Vidurio Lietuvoje, remiantis LAMMC ŽI atliktais tyrimais, šiuo metu drėgmė 0–10 cm dirvožemio sluoksnyje yra sumažėjusi iki 13–14 proc., palyginti su rugpjūčio mėnesio trečios dekados kiekiu, kuomet drėgmės atsargos siekė 21–23 procentus.

Panaši situacija yra ir 10–20 cm dirvožemio sluoksnyje. Čia drėgmės kiekis nuo buvusio 17–18 proc. rugpjūčio trečią dekadą dabar sumažėjo iki 12–15 procentų. „Drėgmės dirvoje dar netrūksta, tačiau jos kiekiai ariamajame sluoksnyje yra nedideli. Jei drėgmės atsargos dirvoje nepasipildytų, tuomet atsiradęs drėgmės trūkumas gali neigiamai paveikti dar augančius cukrinius runkelius bei kukurūzus“, – atkreipia dėmesį V. Feiza.

Kaip rodo LAMMC Vėžaičių bei Vokės filialo duomenys, Vakarų bei Rytų Lietuvoje dirvožemiuose drėgmės augalų augimui šiuo metu pakanka. Jos kiekis armenyje svyruoja 15–18 proc. ribose.

Likusių pasėlių būklė vidutinė

Cukrinių runkelių šaknų augimui drėgmės dar taip pat pakanka, tačiau pasėlių būklė atskiruose laukuose labai įvairi. Yra pasėlių, kur augalų būklė labai gera – lapai dideli, žali ir sveiki. Tačiau yra ir tokių, kur lapai smarkiai paveikti rudmargės, kai kurie iš jų jau nudžiūvę.

Šiame lauke cukrinių runkelių šakniavaisių derlius bus geras

Mokslininkai pastebi, kad cukrinių runkelių pasėliuose neretai matomos dvi blogybės: išplitusi rudmargė bei sudygę pavieniai žieminių rapsų augalai; tai išryškėja antroje augalų vegetacijos pusėje.

Kukurūzų pasėliai daugumoje Lietuvos laukų atrodo panašiai – nesvarbu, ar jie būtų auginami silosui, ar grūdams. Buvusi sausra pristabdė kukurūzų vystymąsi vidurvasarį, tačiau šiuo metu sąlygos augti yra palankios. Kukurūzų aukštis siekia 2, o kai kur 3 metrus. Ant augalo auga 1–2 burbulės, jos mažesnės nei įprastai. Žemaitijoje kukurūzų pasėliuose pastebėtos pūslėtosios kūlės (Ustilago maydis).

Grikių būklė labai įvairi: nuo žydėjimo iki visiškos brandos. Lengvose dirvose grikiai jau kuliami – nuimta apie trečdalis visų plotų, meteorologinės sąlygos tam palankios. Tačiau yra daug nesubrendusių sėklų, todėl vietomis derlingumas siekia tik 0,5, o vietomis prikuliama iki 1,5 t/ha.

LAMMC mokslininkai konstatuoja, kad, pagal dabar turimus duomenis, derlingumo prognozė rugsėjo 20 d. išlieka tokia pat, kaip kad buvo skelbta prieš mėnesį, rugpjūčio 20 d. prognozėje.

LAMMC, MŪ inf.