Kaunas. Paskutinėmis 2019-ųjų dienomis išleista mokslininkų Gedimino Staugaičio ir Zigmo Jono Vaišvilos knyga „Dirvožemio agrocheminiai tyrimai“.

Toks praktinio tipo leidinys apie mūsų šalies dirvožemių agrocheminius tyrimus, skirtas kiekvienam žemdirbiui, Lietuvoje publikuojamas pirmą kartą. Kaip pabrėžia knygos autoriai, LAMMC Agrocheminių tyrimų laboratorijos profesoriai G. Staugaitis ir Z. Vaišvila, leidinys skirtas žemdirbiams, agrarinės srities specialistams, studentams, privačių sklypų savininkams, sodininkams mėgėjams ir visiems kitiems žemės naudotojams.

Šiek tiek daugiau negu 100 puslapių knygą autoriai parašė per pustrečių metų. „Tikriausiai pirmą kartą rašydami dirbome taip, kad knyga būtų ne kuo storesnė, o kuo plonesnė. Knyga skirta labai plačiam skaitytojų ratui, todėl mes nesistengėme surašyti visų „kaip ir kodėl“, o tiesiog aiškia išdėstyti „ką daryti“, – sako G. Staugaitis.

Knygoje pateikta informacija apie Lietuvos dirvožemius: jų tipologija, granuliometrinė sudėtis ir žemės vertinimas. Duotas ne tik dirvožemių apibūdinimas, bet ir nuorodos, kaip internetinėje Žemės informacinėje sistemoje galima susirasti informacijos apie konkrečiame žemės sklype esančius dirvožemius ir žemės vertinimą (jis buvo atliktas prieš ketverius metus).

Kokybiškomis ir informatyviomis nuotraukomis šį skyrių papildė mokslininkas, Lietuvos dirvožemininkų draugijos pirmininkas Jonas Volungevičius. Pasižiūrėjus į dirvožemio profilio nuotraukas, skaitytojams bus nesunku suvokti, kaip atrodo pradžiažemiai, kalkžemiai, rudžemiai ar išplautžemiai.

„Norėjome, kad leidinys būtų kaip lengvai suvokiamas žinynas: atsiverti, pasižiūri ir žinai ką daryti“, – pabrėžė LAMMC Agrocheminių tyrimų laboratorijos profesorius Gediminas Staugaitis

„Bet kuris ūkininkas internete gali susirasti savo lauką ir pasižiūrėti, koks ten dirvožemis. Sakyčiau, ši duomenų bazė yra viena geriausių Europoje, bet, deja, faktiškai nenaudojama. Gal tiesiog trūksta viešinimo?“, – svarsto G. Staugaitis ir kviečia ūkininkus drąsiau naudotis nemokama ir vertinga informacija.

Knygoje nurodyta, kokius dirvožemių agrocheminius rodiklius būtina nustatyti, kaip tyrimams paimti dirvožemio ėminius, kokie naudojami laboratoriniai metodai, kaip gauti tyrimų rezultatai pateikiami žemėlapiuose.

„Kai ūkininkas pats tiksliai žinios, kokia yra dirvos ėminių paėmimo metodika, jis galės reikliau vertinti į ūkį atvykusių specialistų darbą“, – įsitikinęs G. Staugaitis.

Leidinyje aprašyti svarbiausi agrocheminiai rodikliai, jų reikalingumas, duotos vertinimo skalės. Pateikti rodikliai – pH, humusas, suminis ir mineralinis azotas, mineralinė siera, judrieji fosforas, kalis, kalcis, magnis, aliuminis, judrieji mikroelementai (Fe, B, Mn, Zn, Cu, Mo, Co), cheminiai teršalai dirvožemyje – to neįmanoma rasti jokiame kitame leidinyje.

Aprašyta, kaip paimti dirvožemio ėminius agrocheminiams tyrimams sodo augalams ir augantiems šiltnamiuose, kartu pateiktos ir išsamios rekomendacijos, kaip tręšti šiltnamiuose auginamas daržoves ar gėles. Pateiktas laistomo vandens kokybės vertinimas.

„Knygoje 112 puslapių, daug spalvotų paveikslų ir žemėlapių. Tai – metodinė medžiaga, parengta remiantis LAMMC Agrocheminių tyrimų laboratorijos kelių dešimtmečių tyrimų rezultatais, apibendrintais laboratorinių analizių, tiksliųjų lauko ir kitų bandymų duomenimis. Tokio tipo leidinys, skirtas eiliniam žemdirbiui, Lietuvoje publikuojamas pirmą kartą“, – leidinio unikalumą pabrėžia autoriai.

Knygą galima įsigyti Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Agrocheminių tyrimų laboratorijoje Kaune, Savanorių pr. 287. Tiražas 1 000 egz., autoriai džiaugiasi, kad jau daugiau kaip pusė jų rezervuota.

Šią žiemą Agrocheminių tyrimų laboratorijoje planuojama organizuoti praktinio pobūdžio susitikimus su žemdirbiais ir aiškintis, kaip nustatyti savo dirbamų laukų dirvožemių būklę.

„Dabar daug kalbama apie tai, kad dirvožemiai prastėja, bet dažniausiai viskas ir baigiasi abstrakčiais pasvarstymais apie dirvožemių eroziją ir pan. Mes norime žemdirbiams išaiškinti esminius dalykus ir duoti konkrečių praktinių patarimų“, – sako profesorius G. Staugaitis.

MŪ inf.