Teksasas (JAV), rugpjūčio 24 d. Nauja sistema, efektyviai šalinanti amonį iš srutų, turėtų patikti tiek ūkininkams, tiek aplinkosaugininkams, rašo portalas „Seed Daily". Išradimo pagrindas - dujoms pralaidi membrana, kuri per 20 dienų iš srutų ištraukia pusę jose buvusio amonio, kuris vėliau paverčiamas vertinga trąša - amonio sulfatu.

Teksaso universiteto žemės ūkio inžinerijos daktaro Sakibo Muktaro (Saqib Mukhtar) teigimu, technologija teikia daug vilčių išspręsti seną problemą, su kuria ūkiai, mažame plote auginantys daug galvijų, susiduria kiekvieną dieną.

„Dideli išsiskiriančio amonio kiekiai teršia aplinką, ir ne tik kvapais. Netinkamai valdomos srutų perdirbimo sistemos gali užteršti požeminius vandenis ir sukelti pernelyg intensyvų augalijos vešėjimą ežeruose bei rezervuaruose, - vardija mokslininkas. - Galiausiai, amonis padeda susidaryti azoto oksidui, stiprioms šiltnamio dujoms".

Jau esama įvairių metodų sumažinti aplinkos taršą amoniu, tarp jų - įvairūs plautuvai, biologiniai filtrai ir cheminės medžiagos. Kai kurie sprendimai pasiteisino, tačiau yra pernelyg brangūs arba sudėtingi taikyti žemės ūkyje dideliu mastu.

Membranos technologija, kurią testuoja S. Muktaras su kolegomis, nėra itin įmantri. Pirmiausia į srutų rezervuarą patalpinami vamzdžiai, per kuriuos pumpuojama stipriai atskiesta sieros rūgštis. Vamzdžių sienelės yra panašios į labai tankų rėtį: skylutės skersmuo - vos 2 mikronai (palyginti, plauko storis - apie 70 mikronų). Ištirpusios dujos turi savybę tekėti iš aukštesnės koncentracijos į žemesnę, todėl pamažu smelkiasi per vamzdžių sieneles vidun. Procesą pagreitina tai, kad amonis yra šarmas, ir jį traukia vamzdyje esanti rūgštis.

Tokios sistemos naudojamos ir kitur, pavyzdžiui, valant kraują ar gaminant dantų siūlus, ir anksčiau buvo labai brangios. Tačiau neseniai baigėsi kelių patentų, susijusių su membrana, galiojimo laikas, ir tai jau leidžia įvertinti jos galimybes kitose srityse.

Dabar mokslininkai technologiją bandys perkelti iš laboratorijos į bent jau kelių šimtų litrų talpos rezervuarą. Tada specialistai eksperimentuos, ieškodami kiek įmanoma mažesnių vamzdžių ir silpnesnių rūgšties tirpalų, kad prietaisas būtų pigesnis, tačiau toks pat efektyvus.

MŪ inf.