Lazdijai, gegužės 24 d. Kada reikia pasėti žieminius rapsus, kad jie gerai peržiemotų? Atsakymas į šį klausimą po pastarųjų žiemų keičiasi: dėl šylančio klimato rapsus tarsi ir galima sėti vėliau, tačiau visuomet išlieka rizika, ar ruduo bus pakankamai ilgas ir šiltas, kad rapsai spėtų pasirengti žiemojimui. Štai Lazdijų rajono ūkininko Juozo Goberio ankstyvesnės sėjos rapsai peržiemojo, o vėlyvesnės - iššalo.

Miškinių kaime, Kučiūnų seniūnijoje ūkininko J. Goberio laukuose linijinių ir hibridinių rapsų auginimo technologijų bandymus atlieka Lietuvos žemės ūkio universiteto mokslininkai. Į ūkininko ūkyje organizuotą lauko dieną „Anksti ir vėlai sėtų skirtingų veislių žieminių rapsų peržiemojimo ir fitosanitarinės būklės vertinimas" atvyko nemažas būrys ūkininkų ne tik iš Lazdijų, bet ir Prienų, Varėnos rajonų, Druskininkų savivaldybių.

Lauko dienos dalyviai apžiūrėjo parodomųjų bandymų lauką

Projekto vadovė Zita Kriaučiūniene, LŽŪU docentė Rita Pupalienė, LŽŪU Bandymų stoties laboratorijos vedėja Lina Marija Butkevičiene, Žemės ūkio rūmų vyr. specialistas ekologiniam žemės ūkiui ir agroaplinkosaugai Henrikas Germanavičius apžiūrėjo ūkininko parodomųjų bandymų lauką, kuriame pasėti dviejų veislių žieminiai rapsai - linijinės veislės Sunday ir hibridinės Triangle. Pasėlį apžiūrėję specialistai nustatė, kad augalų tankumas yra geras. Pasak jų, kad geriau žiemotų, rapsų pasėlis neturi būti labai tankus - rudenį viename kvadratiniame metre turėtų būti 60-100 linijinių veislių ir 40-60 hibridinių veislių žieminių rapsų. Pastebėta, kad geriau žiemojo hibridinių veislių rapsai.

Sėjos laikas daug lemia žiemojimo kokybę

Paprastai rekomenduojama žieminius rapsus suskubti pasėti iki rugpjūčio vidurio. Tačiau nemaža dalis ūkininkų, sėdami žieminius rapsus po javų, ypač vasarinių, juos pasėja rugpjūčio pabaigoje ar net rugsėjo mėnesį. Dėl šylančio klimato žieminius rapsus galima sėti vėliau, bet praėjusios žiemos (2010/2011 m.) tyrimų rezultatai buvo prieštaringi: prieš tai tris žiemas (2007/2008, 2008/2009 ir 2009/2010 m.) geriausiai peržiemoję ir gausiai derėję vėliau, t. y. rugpjūčio pabaigoje ir net rugsėjo pirmomis dienomis sėti žieminiai rapsai, pastarąją žiemą neperžiemojo. Išsilaikė tik rugpjūčio 10-20 d. sėti augalai. J. Goberio lauke sėkmingai peržiemojo rugpjūčio 13 d. sėti rapsai, o sėti rugpjūčio 30 d. iššalo, nes augalai nespėjo gerai išsivystyti.

Rapsuose pastebėta nemažai rapsinių žiedinukų. Ūkininkas teigė augalus purškęs insekticidu, dalis žiedinukų jau žuvę. Pasėlyje gausu vienamečių ir daugiamečių piktžolių, todėl naudotas herbicidas Lontrelas. Prieš kelias dienas purkšto herbicido poveikis rapsų lauke jau matyti - piktžolės pažeistos, tačiau apie galutinį rezultatą dar sunku spręsti.

Dvi pastarosios žiemos buvo nepalankios rapsų žiemojimui. Ypač daug nuostolių žemdirbiams atnešė 2010/2011 m. žiema - neperžiemojo beveik 72 proc. rapsų, kitų žieminių javų žiemojimo nuostoliai siekė 40 proc. Tačiau tai nereiškia, kad dėl pastarųjų šaltų žiemų ūkininkai atsisakys auginti rapsus. Nors rapsų supirkimo kainas sunku prognozuoti, galima teigti, kad jos turi tendenciją didėti, todėl šiuos žemės ūkio augalus auginti apsimoka. Be to, rapsai vertingi ne tik dėl sėklų derliaus, bet yra ir puiki žalioji trąša, galinti praturtinti dirvą, kurios savybės nuolat blogėja. Rapsai pasižymi fitoncidinėmis savybėmis - naikina dirvoje gyvenančius patogeninius mikroorganizmus.

Rapsams reikia gerų dirvų

Lietuvoje rapsų vidutiniškai prikuliama apie 2-3 tonas iš hektaro. Kaip žieminiai rapsai užderės parodomajame bandyme ūkininko J. Goberio laukuose, galima tik prognozuoti. Kaip pabrėžė R. Pupalienė, ūkininkauti jam trukdo kalnuotas reljefas, panašus į Šveicarijos, tad geriau tinkantis karvutėms ganytis. Rapsus auginti čia sudėtinga, nes stiprios liūtys nuplauna žemyn sėklas ir net pačius augalus, todėl pasėlis būna netolygus.

,,Rapsai reiklūs auginimo sąlygoms, kurios Lazdijų rajone nėra geros. Rapsams reikalinga sukultūrinta dirva, turinti 25 centimetrų sukultūrintą sluoksnį, taip pat turi būti nemažai humuso. Pastarojo J. Goberio ūkyje rasta beveik 3 proc., tai - neblogas rodiklis", - sakė mokslininkė.

Nuo 1998 metų ūkininkaujantis J. Goberis specializavosi įvairiose srityse, bandė auginti mėsinius galvijus, daugiau kaip šimto hektarų plote ūkininkavo ekologiškai, bet, kaip pats juokavo, po penkerių metų javų su kombainu teko ieškoti pievoje. Tad sumažėjus išmokoms už ekologinį ūkininkavimą, nusprendė jo atsisakyti. Dabar puoselėja 183 hektarų tradicinį augalininkystės ūkį. Be rapsų, dar augina vasarinius kviečius, grikius, kitus javus.

Projektas „Linijinių ir hibridinių žieminių rapsų auginimo technologijos konkurencingos produkcijos gamybai" finansuojamas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonę „Profesinio mokymo ir informavimo veikla" veiklos sritį „Žemės ir miškų ūkio veiklos ir žemės ūkio produktų perdirbimo ūkyje mokslo žinių ir inovacinės praktikos sklaida".

Numatoma optimizuoti žieminių rapsų sėklų produktyvumą lemiančius technologinius parametrus: augalų apsaugos priemones, tręšimą, veisles, sėjos laiką, atsižvelgiant į atskirų Lietuvos regionų agroklimato sąlygas ir bendrus klimato pokyčius. Vykdant šį projektą, bandymai įrengti trijuose skirtinguose Lietuvos regionuose - be J. Goberio ūkio, parodomieji rapsų bandymų laukai dar auga LŽŪU Bandymų stotyje ir Akmenės rajone ūkininko Valiaus Ąžuolo ūkyje.

MŪ inf.