Akademija (Kėdainių r.). Populiarėjant pluoštinėms kanapėms, Žemdirbystės institute pristatytos jų auginimo aktualijos ekologiniuose ūkiuose.

Pradėjus auginti daugiau kanapių, aiškėja ir tai, kad jos nėra tokie paprasti, bet kur ir bet kaip augantys augalai, kaip manyta anksčiau. Siekiant gausaus, pelningo derliaus, reikia išmanyti kanapių priežiūros specifiką. O augintojams dar labai trūksta patirties ir žinių. Todėl daugiau dėmesio kanapių agrotechnikos tyrimams ėmė skirti ne tik šalies mokslininkai, bet ir kanapių versle dirbančios įmonės.

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) Žemdirbystės institute vasario 6-ąją įvyko seminaras kanapių augintojams, kurį organizavo šio instituto mokslininkai ir UAB „Agropro“, siūlanti kanapių augintojams bendradarbiavimą. Mokslininkai pristatė su kanapėmis atliktų tyrimų rezultatus, pasidalijo praktiniais patarimais.

Pirmieji kanapių tyrimai – Upytės bandymų stotyje

Pluoštinių kanapių auginimo tyrimai Lietuvoje buvo pradėti bemaž prieš dešimt metų tuometinėje LŽI Upytės bandymų stotyje, kuri nuo seno vykdė pluoštinių augalų (linų ir kt.) bandymus (deja, dabar ši stotis uždaryta). Upytėje dirbusios mokslininkės dr. Zofija Jankauskienė ir dr. Elvyra Gruzdevienė yra atlikusios nemažai kanapių auginimo tyrimų. Jos nagrinėjo įvairias pluoštinių kanapių veisles ir nustatė, kad dauguma jų tinka auginti mūsų sąlygomis pluoštui ir sėkloms, tačiau svarbūs yra veislės ir priežiūros ypatumai.

Į seminarą apie pluoštinių kanapių auginimą ekologiniuose ūkiuose susirinko daug šia sritimi besidominčių žemdirbių ir žemės ūkio specialistų

Sėkloms geriau tinka ankstyvesnės veislės. Beje, Europos Sąjungos veislių kataloge šiuo metu yra daugiau kaip 60 įvairios paskirties kanapių veislių. Lietuvoje jų registruota gerokai mažiau. Pastaraisiais metais dėl sėklų derliaus dažniausiai auginama veislė Finola. Šios veislės augalai palyginti neaukšti, dėl to tinkamesni kulti.

Mokslių bandymų duomenis rodo, jog kanapes reikia sėti į derlingą dirvą, nes dideliam derliui gauti reikia daug maisto medžiagų. Pastebėta, kad kanapės mėgsta azotą (žinoma, nepertręšiant). O ekologiniuose ūkiuose cheminės trąšos nėra naudojamos, todėl augalų mitybos klausimai turi būti sprendžiami kitais būdais.

Kanapėms taip pat tinka ir mėšlas ar kitos organinės trąšos. Sėklos norma labai priklauso nuo auginimo tikslų. Pavyzdžiui, auginant kanapes sėklų derliui gauti, sėjama apie 50 kg į hektarą sėklų. Tarpueiliai irgi gali būti įvairūs: nuo 45 iki 60 cm, priklausomai nuo auginimo tikslo ir pasirinktos technologijos. Kanapes galima sėti po įvairių priešsėlių. Vienus metus jas galima atsėliuoti.

Tyrė priešsėlių įtaką

Auginant kanapes ekologiniuose ūkiuose vienas aktualiausių klausimų yra gebėti jaunus pasėlius apsaugoti nuo gausaus piktžolių išplitimo. Jeigu tai pavyksta, vėliau suvešėjusios kanapės piktžoles gana gerai stelbia. Pastebėta, kad po kanapių kitais metais laukų piktžolėtumas mažesnis.

Žemdirbystės institute atlikti tyrimai, siekiant nustatyti, kaip nuo įvairių priešsėlių ir įsėlių priklauso kanapių sėklų derlius. Tirta net 15 įvairių priešsėlių bei įsėlių (dobilų, lubinų, pupų, garstyčių, mišinių) variantų. Šiuos tyrimus atlikęs doktorantas Giedrius Petrauskas kanapių pasėlyje rado 18 rūšių piktžolių, tačiau labiausiai išplitusios buvo trys – balandos, garstukai ir rietmenės.

LAMMC Žemdirbystės instituto doktorantas Giedrius Petrauskas pristatė tyrimus, kaip nuo įvairių priešsėlių ir įsėlių priklauso kanapių sėklų derlius

Kanapių pasėlių tankumas ir piktžolėtumas skyrėsi, priklausomai nuo to, po kokių priešsėlių jos pasėtos. Tai turėjo įtakos ir derliui. Nors 2017 ir 2018 metų oro sąlygos kardinaliai skyrėsi, tačiau abejus metus išryškėjo ta pati tendencija: geriausias kanapių sėklų derlius gautas po raudonųjų ir rausvųjų dobilų priešsėlio. Vidutiniškai iš ha gauta iki 900 kg sėklų. Tuo tarpu kanapių auginimas su įsėliu nepasiteisino. Mokslininkas pataria augintojams sausringais metais pagalvoti, kaip kuo daugiau piktžolių sunaikinti žemės dirbimu prieš kanapių sėją.

G. Petrauskas nustatė, jog kanapės dirvožemio agrocheminių rodiklių neblogina. Nors jos pasisavina nemažai maisto medžiagų, tačiau po derliaus nuėmimo didelę jų dalį grąžina dirvai su lapais ir paliktų stiebų dalimis. Pasak mokslininko, teisingai parinkus priešsėlius, galima racionaliau spręsti ne tik augalų mitybos klausimus, bet ir mažinti piktžolių, kenkėjų bei ligų plitimą pasėliuose, pasiekti aukštesnę derliaus kokybę. Auginant pluoštines kanapes po įvairių priešsėlių, nustatyta piktžolių mažėjimo tendencija. Ekologiniuose ūkiuose tai labai aktualu.

Oro sąlygų įtaka derliui

Apžvelgusi mokslininkų anksčiau atliktų bandymų duomenis, Žemdirbystės instituto direktorė dr. Žydrė Kadžiulienė padarė išvadą, jog konkreti kanapių auginimo technologija labai priklauso nuo dirvožemio, kuriame jos bus auginamos, savybių bei nuo konkrečios vietovės sąlygų.

Be to, kanapių derliui didelę įtaką turi oro sąlygos vegetacijos metu. Kanapėms reikia nemažai drėgmės, ypač ji svarbi augalų butonizacijos-žydėjimo tarpsniais. Pastarieji dveji metai kaip tyčia buvo itin nepalankūs kanapėms auginti. 2017-aisiais dėl ypač lietingų orų buvo sunku nuimti derlių, o 2018-aisiais kanapių pasėliams ir sėklų bei pluošto derlingumui daug neigiamos įtakos padarė sausros.

LAMMC Žemdirbystės instituto direktorė dr. Žydrė Kadžiulienė apžvelgė ankstesniais metais mokslininkų su kanapėmis atliktų tyrimų rezultatus

Žemdirbystės instituto mokslininkai tyrimus su pluoštinėmis kanapėmis tęsia toliau. Nuo 2017 m. doktorantas Renaldas Žydelis rengia disertacinį darbą „Skirtingų agrotechnologijų įtaka pluoštinės kanapės produktyvumui, fitokanabinoidų ir kitų veikliųjų medžiagų kokybiniams ir kiekybiniams rodikliams“. Darbą planuojama baigti 2022 metais, tuomet bus dar daugiau duomenų apie šių įdomių augalų auginimą.

Ūkininkams trūksta patirties

Kanapių auginimo tyrimai pradėti ir VDU Žemės ūkio akademijos Bandymų stotyje. Doc. dr. Vytautas Liakas pernai ne tik atliko bandymus stotyje, bet ir kartu su UAB „Agropro“ specialistais aplankė ne vieną kanapes auginusį ūkį.

Mokslininkas pastebi, jog nemažai augintojų dėl nežinojimo ir patirties stygiaus darė daug klaidų. Be to, pernai visų augalų pasėlių, tame tarpe ir kanapių, būklę neigiamai paveikė sausra. Todėl ne visiems ūkiams pavyko pasiekti norimų rezultatų. Pasak V. Liako, nemokėdami kanapių auginti ūkininkai nusivilia jomis. Visai be reikalo! Viską padarius tinkamai, kanapės gali būti derlingi ir pelningi augalai.

Pasak V. Liako, chemizuotame ūkyje kai kurias agrotechnikos klaidas galima ištaisyti (nors tai papildomai kainuoja) trąšomis ir pesticidais, tuo tarpu ekologiniame ūkyje padarytos klaidos taip lengvai neištaisomos. Todėl mokslininkas pabrėžia, jog kanapėms, kaip ir kitiems augalams auginti pradžia turi būti tinkamas dirvožemių parinkimas ir paruošimas. Skurdūs, nelygaus reljefo, erozijos pažeisti dirvožemiai tikrai nėra tinkami kanapėms. Pernai tokiose dirvose ūkiai gavo vos po 200-300 kg iš ha sėklų.

VDU Žemės ūkio akademijos doc. dr. Vytautas Liakas pastebėjo, jog kanapų augintojai daro daug klaidų, parinkdami joms netinkamus dirvožemius

„Didžiausia augintojų klaida – parenkami nestruktūringi dirvožemiai, kuriuose mažai deguonies. Tokie dirvožemiai greitai įkaista ir greitai atvėsta, nepalaikomas tinkamas vandens balansas. Jeigu į dirvą nepatenka deguonis, augalai labai greitai patiria stresą dėl jo stygiaus. Vertinant gamybinius pasėlius, susidaro įspūdis, kad augintojai neįvertina augalų šaknų reikšmės. Tinkamai nesubalansavus augalų mitybos, gaunamas nepakankamas pasėlio produktyvumas ir prastesnė produkcijos kokybė“, - pastebi V. Liakas.

Tuo tarpu derlinguose, didelio biologinio aktyvumo dirvožemiuose ūkininkai, taikydami ekologiškas technologijas, iš hektaro užaugina nuo 1 iki 2 tonų sėklų. Aišku, tokie rezultatai gaunami, kai kanapių pasėlių priežiūrai naudojami ekologiniuose ūkiuose leistini biologiškai aktyvūs preparatai ir trąšos.

Pakruojo rajono ūkininkas Algirdas Laurikietis pasakojo, jog pernai augino apie 100 ha kanapių. Derlių sumažino sausra, bet geresniuose laukuose pavyko gauti apie 1 toną sėklų iš ha. Toks derlingumas augintoją tenkina. Šiemet jis planuoja kanapių pasėlius dar plėsti iki 150 ha. Ūkininkas pabrėžia, kad norint gerų rezultatų, reikia išmanyti kanapių auginimo specifiką, nes tai kitokie augalai, nei, pavyzdžiui, visiems įprasti javai ar rapsai.

Molėtų rajono ūkininkas Sigitas Sadūnas (kairėje) pernai kanapes augino pirmus metus, o Pakruojo rajono ūkininkas Algirdas Laurikietis jau turi kelerių metų kanapių auginimo patirties. Abu ūkininkai šiuos augalus planuoja sėti ir šiemet

A. Laurikietis pluoštines kanapes augina jau kelerius metus, todėl turi patirties, kaip šiuos augalus prižiūrėti. Pasak ūkininko, ekologiniame ūkyje svarbiausia sugebėti pradiniuose kanapių augimo tarpsniuose apsaugoti jas nuo piktžolių išplitimo. Jeigu tai pavyksta, vėliau jos „šoka“ į viršų ir piktžolės jau nepaveja. Svarbu naudoti ir biologinius preparatus dirvoms gerinti, augalams aktyvinti. Ūkininkas vertina kanapes ir dėl to, kad ekologinio ūkio sėjomainoje po jų lieka mažiau piktžolėti laukai.

MŪ inf.