Kaunas. Žemės ūkio sektorius, kuriame darbuojasi daugiau negu 8 proc. visos mūsų šalies darbo jėgos, generuoja mažiau negu 4 proc. bendrosios šalies pridėtinės vertės. Šių dviejų skaičių užtenka pamatyti, kad Lietuvos žemės ūkio sektoriaus našumas yra nepakankamas. Kodėl? Ką daryti, kad situacija keistųsi?

Atsakymų ieškoma šiandien ir rytoj Aleksandro Stulginskio universitete (ASU) vykstančioje jau septintojoje tarptautinėje mokslinėje konferencijoje „Kaimo plėtra 2015". Renginio metu 4 skirtingose mokslinėse sekcijose per dvi dienas iš viso bus pristatyta daugiau kaip 170 pranešimų.

Prieš konferenciją buvo surengta trumpa spaudos konferencija, kurioje dalyvavo (iš kairės) ASU Ekonomikos ir vadybos fakulteto dekanė Astrida Miceikienė, rektorius Antanas Maziliauskas, EK atstovė Alexia Rouby ir Kauno Pramonės, prekybos ir amatų rūmų prezidentas Benjaminas Žemaitis. Spaudos konferencijoje buvo pabrėžta, kad būtina stiprinti mokslo ir verslo partnerystę, išgryninti idėjas, kaip versle įgyvendinti kuo daugiau inovacijų

Norą dalyvauti konferencijoje pareiškė daugiau kaip 300 Lietuvos ir užsienio šalių mokslininkų. Pranešimus skaito ir diskusijai kviečia atstovai iš Belgijos, Čekijos, Estijos, Suomijos, Vokietijos, Vengrijos, Indijos, Airijos, Italijos, Kazachstano, Latvijos, Libano, Olandijos, Lenkijos, Rumunijos, Rusijos, Ispanijos, Turkijos, Ukrainos, Jungtinės Karalystės, Japonijos, JAV bei kitų valstybių.

Dviejų dienų konferencijoje nagrinėjami kaimo plėtros ir regioninio vystymosi, socialinių ir technologijų inovacijų diegimo, socialinio progreso siekio perspektyvos, nagrinėjamos biosistemų inžinerijos ir aplinkos; sveiko ir saugaus maisto; subalansuoto išteklių vartojimo kontekste klausimai

Tarptautinis renginys skirtas susipažinti su naujausiais mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros rezultatais, siekiais bei idėjomis. Inovacijos - vienas iš pagrindinių įmonių ir sektoriaus našumo didinimo instrumentų. Šiandien pasaulyje esama daug įvairių demokratiškų inovacijų kūrimo ir sklaidos platformų, kurių viena yra Europos žemės ūkio ir tvarumo inovacijų partnerystė, tikslingai nukreipta skatinti konkurencingą bei tvarų žemės ir miškų ūkį užtikrinant pažangiausių mokslinių tyrimų ir technologijų prieinamumą ūkininkams, pramonei, konsultacinėms tarnyboms ir nevyriausybinėms organizacijoms.

ASU rektorius Antanas Maziliauskas, atidarydamas tarptautinę konferenciją, akcentavo iššūkius, kurie laukia žemės ūkio netolimoje ateityje: po kelių dešimtmečių žemdirbiams reikės išmaitinti jau 9 mlrd. pasaulio gyventojų

Lietuvos kaimo ir žemės ūkio vizijoje technologinėms inovacijoms skiriamas itin didelis dėmesys, tačiau šalies žemės ūkio pažangumo ir našumo rodikliai vis dar atsilieka nuo Europos vidurkio. Kaip vieną iš mažo Lietuvos žemės ūkio sektoriaus našumo problemų ekspertai įvardija per lėtai taikomas socialines inovacijas, bendradarbiavimo tarp skirtingų sektoriaus šakų trūkumą.

Europos inovacijų partnerystės (EIP) rėmuose Lietuvos žemės ūkio įmonėms ir kitiems suinteresuotiems subjektams, dalyvaujantiems EIP veiklos grupėje, tampa prieinamos aktualios mokslo ir naujausios technologijos, jų dėka sprendžiamos aktualios įmonių veiklos našumo ir tvarumo problemos.

„Nereikėtų apsigauti, kad EIP galėtų išspręsti visas žemės ūkio našumo ir tvarumo problemas. Tai yra tik vienas iš instrumentų, kuriuo naudotis pirmiausia reikia išmokti. Bendradarbiavimas ir dalijimasis žiniomis, inovacijomis, patirtimi nėra lengvai pasiekiama Lietuvos žemės ūkio sektoriuje, iki šiol baimingai vertinančiam kooperaciją. Remiantis „Eurostat" atliktu tyrimu, Lietuvos įmonių inovatyvumas yra žemesnio negu Europos Sąjungos vidurkis lygio, Lietuvos išlaidos tyrimams ir inovacijoms nesiekia nė vieno BVP procento (ES - apie 2 proc. BVP), o iš jų daugiau nei pusę išlaidų yra patiriama aukštojo mokslo institucijose (ne verslo įmonėse)", - sako Baltijos tyrimų ir vystymo instituto direktorė Eglė Stankutė.

ASU mokslo prorektorė, konferencijos mokslo komiteto pirmininko pavaduotoja Laima Taparauskienė mano, kad vargu ar agrariniame sektoriuje šiandien reikėtų kalbėti apie naujų žemių įsisavinimą ar dirbamų plotų didinimą. Svarbiausiu veiksniu tampa našumo didinimas išlaikant darnaus vystymosi principus. Tam būtinas mokslo žinių taikymas, šiuolaikiškų technologijų perkėlimas ir naujų sprendimų paieška, atvirumas naujovėms ir noras iškylančiose problemose įžvelgti naujas galimybes.

ASU mokslo prorektorė, konferencijos mokslo komiteto pirmininko pavaduotoja Laima Taparauskienė įsitikinusi, kad žemės ūkio plėtroje labai svarbu išlaikyti darnaus vystymosi principus

„Šiame kontekste Europos žemės ūkio ir tvarumo inovacijų partnerystė yra naujas įrankis skatinantis inovacijų proveržį. EIP instrumentas šiemet startavo ir Lietuvoje. EIP idėja yra suinteresuotų pusių bendradarbiavimas ir bendras siekis išspręsti pagrindines ūkiuose kylančias problemas diegiant inovacijas. Reikia tikėtis, kad sėkmingos ateinančio laikotarpio EIP veiklos grupių iniciatyvos taps sėkmingų ateities inovacijų partnerysčių ir pačių inovacijų katalizatoriumi Lietuvoje" - sako L. Taparauskienė.

Europos Komisijos Žemės ūkio ir kaimo plėtros departamento atstovė Alexia Rouby pristatė naujas galimybes, kurias atveria ES mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Horizon 2020"

Neabejojama, kad konferencijoje „Kaimo plėtra 2015: žinių, inovacijų, socialinio progreso perdavimo link" išsakytos idėjos bus prasmingos ne tik žemės ūkio ir kaimo plėtros sričių mokslininkams, bet ir studentams bei politikams, priimantiems su žemės ūkiu susijusius sprendimus.

Šiandien nuo 16 val. vyks politinis forumas „Europos Sąjungos politika kaimo plėtrai". Diskusijų klausimai - ES bendrosios žemės ūkio politikos galimybės ūkių konkurencingumui didinti 2014-2020 m. laikotarpiu ir Europos inovacijų partnerystė: naujos galimybės žemės ūkio mokslo, konsultavimo paslaugų ir ūkių plėtojimui.

MŪ inf.