


Notingamas. Biotechnologai rado būdą, kaip paveikti augalų šaknų struktūrą, kad jos augtų stačiau ir pasiektų giliau dirvoje esančias maistines medžiagas. Miežiuose ir kviečiuose aptikto geną EGT1, kuris reguliuoja šaknų augimo kampą.
Šis genas kietina augančių šaknų galus, dėl to jiems sunkiau lenktis žemyn. Sutrikdžius geno veiklą, šaknys auga stačiau.
Nuo šaknų augimo kampo priklauso tai, kaip veiksmingai augalas įsisavins vandenį ir maistines medžiagas, o kartu ir augalo atsparumas sausrai.
„Paviršiuje išsidėsčiusios šaknys geriausiai sugeria fosfatą, kuris kaupiasi viršutiniame dirvos sluoksnyje, o gilesnės šaknys labiau tinka ieškoti vandens ir nitratų“, – aiškina Notingamo universiteto profesorius Rahulʼas Bhosaleʼis (Rahulas Boselis).
Jo teigimu, stačiau augančios šaknys taip pat leidžia kaupti dirvožemio anglį kuo giliau, o EGT1 ir panašūs genas labai padės kuriant ateities maistines kultūras.
Atradimas taip pat padės kuriant naujas priemones, padedančias kaupti dirvožemio anglį ir taip vėsinti klimatą, rašo „Seed Daily“.
Taip pat šia tema skaitykite
-
Nepaisant sausros vasarą, bulves labai puola puviniai
2023-10-12 -
Ne laikas šerti, kai reikia melžti
2023-10-09 -
Ūkininkavimo ateitis pro akinius
2023-09-28
Skaitomiausios naujienos
-
Išmokų avansai: sąskaitos pildosi, tačiau ne tiek, kiek tikėtasi?
2023-11-08 -
Nustatomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos glumina savininkus
2023-11-22 -
Vienų reikalaujama pievas atstatyti, kiti negali jų deklaruoti
2023-11-28
(0)