
Notingamas. Biotechnologai rado būdą, kaip paveikti augalų šaknų struktūrą, kad jos augtų stačiau ir pasiektų giliau dirvoje esančias maistines medžiagas. Miežiuose ir kviečiuose aptikto geną EGT1, kuris reguliuoja šaknų augimo kampą.
Šis genas kietina augančių šaknų galus, dėl to jiems sunkiau lenktis žemyn. Sutrikdžius geno veiklą, šaknys auga stačiau.
Nuo šaknų augimo kampo priklauso tai, kaip veiksmingai augalas įsisavins vandenį ir maistines medžiagas, o kartu ir augalo atsparumas sausrai.
„Paviršiuje išsidėsčiusios šaknys geriausiai sugeria fosfatą, kuris kaupiasi viršutiniame dirvos sluoksnyje, o gilesnės šaknys labiau tinka ieškoti vandens ir nitratų“, – aiškina Notingamo universiteto profesorius Rahulʼas Bhosaleʼis (Rahulas Boselis).
Jo teigimu, stačiau augančios šaknys taip pat leidžia kaupti dirvožemio anglį kuo giliau, o EGT1 ir panašūs genas labai padės kuriant ateities maistines kultūras.
Atradimas taip pat padės kuriant naujas priemones, padedančias kaupti dirvožemio anglį ir taip vėsinti klimatą, rašo „Seed Daily“.
Taip pat šia tema skaitykite
-
Juostinė sėja: ką rodo tyrimai ūkiuose
2026-04-03 -
Piktžolių kontrolė ir inovacijos: prisimenant prof. P. A. Lazauską
2026-03-24 -
Milijonai galvijų Europoje kentės ekstremalius karščius, paskaičiavo mokslininkai
2026-03-06
Skaitomiausios naujienos
-
Latvijos ūkininkai svarsto, ar verta dirbti šiais metais
2026-03-18 -
Žodinės sutartys – galvos skausmas ir ūkininkams, ir NMA
2026-03-13 -
Keičiami GAAB: leis turėti mažiau daugiamečių pievų?
2026-03-16




(0)