Stokholmas, liepos 18 d. Probiotinių kultūrų ir prebiotikų nauda žmonių ir gyvūnų sveikatingumui žinoma seniai. Prebiotikai - tai tam tikros skaidulinės medžiagos, kuriomis maitinasi „gerosios" žarnyno bakterijos. Naujausi mikrobiologiniai tyrimai patvirtino, kad paprastoji trūkažolė (lot. Cichorium intybus) taip pat pasižymi prebiotinėmis savybėmis ir teigiamai veikia kiaulių žarnyno mikroflorą, skelbiama portale sciencedaily.com.

Švedijos žemės ūkio mokslų universiteto profesorius Janas Erikas Lindbergas (Jan Erik Lindberg) pastebėjo, kad į kiaulių racioną įvedus paprastosios trūkažolės, pakinta žarnyno mikroorganizmų morfologinė sudėtis ir populiacijų dydis. „Maistinės skaidulos, vadinami prebiotikai, gali pakeisti žarnyno bakterinę sudėtį, suaktyvinti fermentinius procesus ir virškinamojo trakto veiklą", - teigia Upsalos mieste įsikūrusio universiteto mokslininkas.

Tęsdami natūralių prebiotikų paieškas, mikrobiologai atkreipė dėmesį į cikoriją, kurios šaknys ir antžeminė dalis gali būti naudojama gyvulių pašarų gamyboje. Į kiaulių racionus įvedus šio dietinėmis savybėmis pasižyminčio ingrediento, žarnyne padaugėjo pieno rūgšties bakterijų. Lactobacillus genties bakterijos kiaulių virškinamojo trakte antagonistiškai veikia patogeninius mikroorganizmus, neutralizuoja toksinus. Sąveikaudamos su žarnyno gleivine stimuliuoja nespecifinį imunitetą, o prisijungusios prie gleivinės ląstelių sudaro „apsauginį barjerą".

J. E. Lindbergas teigia, kad dėka paprastosios trūkažolės kiaulių storajame žarnyne padaugėja Faecalibacterium prausnitzii, Eubacterium rectale ir Roseburia sp. bakterijų, kurios gamina gleivinės epitelio ląstelių mitybai reikalingą medžiagą - butiratą. Taip pat išauga Prevotella genties bakterijų populiacija. Šie anaerobiniai mikroorganizmai yra dominuojanti kiaulių storųjų žarnų mikrofloros rūšis. Mokslininkai pažymi, kad cikorijų šaknimis šertų kiaulių virškinamajame trakte padaugėja Megashaera elsdenii bakterijų, kurios antagonistiškai veikia kiaulių dizenterijos sukėlėjus.

„Prebiotikai gyvūnų mityboje gali būti naudojami, siekiant sumažinti žarnyno ligų riziką bei antimikrobinių medžiagų naudojimo poreikį. Tokiu būdu galima pagerinti ne tik gyvulių produktyvumą ir gerovę, bet ir sumažinti maisto žaliavų užterštumą, kuris kelia grėsmę žmonių maisto grandinės saugai", - tyrimų išvadomis dalijasi profesorius J. E. Lindbergas.

MŪ inf.