Tokijas. Japonijos maisto bendrovė teigia, kad ateityje pjaustant svogūnus pavyks išvengti ašarų. Mokslininkai išvedė genetiškai modifikuotas daržoves, kurių sudėtyje nėra akis dirginančių medžiagų, tačiau kol kas nežada platinti ropučių komerciniu būdu.

Pažeidus svogūno ląstelių vientisumą, į orą išsiskiria lakiosios medžiagos - sulfidų turintys eteriniai aliejai. Jie dirgina akių gleivinės receptorius, todėl organizmas ginasi padidinta ašarų sekrecija. Aitraus kvapo medžiagos sukelia šeimininkėms daug nepatogumų, tačiau būtent lakūs sieros junginiai atsakingi už daugelį svogūno savybių (skonį, gaminių aromatą, antiseptinį, priešuždegiminį poveikį).

Evoliucijos metu atsiradusios ypatybės reikalingos augalų išlikimui. „Nemalonaus kvapo ir skonio junginiai kaip cheminiai ginklai atbaido vabzdžius, kirminus, gyvūnus, kurie kėsinasi pažeisti augalą. Tai - Darvino natūraliosios atrankos teorijos pavyzdys", - pasakoja dr. Erikas Blokas (Eric Block) iš Niujorko universiteto (JAV).

Japonijos mokslininkai, tiriantys svogūno genomą ir biocheminių junginių sintezę daugiau kaip 10 metų, pakeitė augalo genus ir išvedė daržovę, kurios sultys nedirgina akių. 2013 m. bendrovė „House Foods Group" už šį atradimą pelnė Harvardo universiteto įsteigtą chemijos alternatyviąją Nobelio (Šnobelio) premiją. Japonų sukurtuose svogūnuose randamas labai mažas kiekis fermentų, kurie aktyvuojami smulkinant roputę ir sąlygoja lakiųjų medžiagų išsiskyrimą. Gamybiniai bandymai atskleidė, kad pjaustant svogūnus nejuntama aštrus kvapo, jo nelieka ant rankų ar įrankių. „Visa tai sukelia mažiau ašarų ir daugiau šypsenų virtuvėje", - teigia bendrovės atstovai, kol kas nutylintys apie planus pritaikyti naująjį atradimą komercijoje.

MŪ inf.