Londonas. Pirmieji Europos žemdirbiai buvo gerokai sumanesni, nei manyta: Oksfordo universiteto specialistai nustatė, kad neolito laikų ūkininkai tręšė augalus mėšlu jau prieš 6 tūkst. metų, rašo „Science Daily" svetainė.

Populiari nuomonė, kad mėšlas pradėtas naudoti kaip trąšos romėnų laikais, pasirodė besanti klaidinga. Kasinėjimų vietovėse visoje Europoje specialistai tyrė suanglėjusias sėklų liekanas ir jose rado didelius kiekius azoto izotopo N15, kurio yra gausu mėšle. Tyrimas leidžia manyti, kad jau 6000-2400 m. pr. Kr. žemdirbiai naudojo galvijų, avių, ožkų ir kiaulių mėšlą kaip lėto atpalaidavimo trąšas.

Kadangi tręšimas mėšlu pasiteisina tik per ilgesnį laiką, tikėtina ir tai, kad pirmieji žemdirbiai suprato dirbamos žemės vertę ir siekė ją perduoti savo palikuonims. Tokia prielaida keičia ir populiarią nuomonę apie neolito ūkininkus, kaip apie klajoklius, kurie kirsdavo ir degindavo plotus dėl trumpalaikės naudos.

Azoto molekulių analizė taip pat atskleidė, kad akmens amžiuje mėšlas naudotas strategiškai, atsižvelgiant į ribotus jo kiekius bei darbą, reikalingą jam paskirstyti laukuose. Panašu, kad žemdirbiai jau prieš tūkstančius metų atsirinkdavo kultūras, kurias tręšti yra naudingiausia, o kitoms dėmesio skirdavo mažiau arba palikdavo visai be trąšų.

MŪ inf.