Londonas. Naujausi Škotų kaimo koledžo mokslininkų darbai rodo, jog profilaktiniai mėsinių galvijų kraujo tyrimai padėtų laiku diagnozuoti šėrimo paklaidas ir pagerinti bandų vislumą.

Laboratoriniai tyrimai, siekiant įvertinti gyvulių medžiagų apykaitos procesus ir šėrimo pakankamumą, dažniausiai naudojami pieninių galvijų bandose, tiriant karves prieš veršiavimąsi ir ankstyvos laktacijos stadijoje, tačiau mėsinių veislių augintojai retai taiko šią praktiką.

Škotijos kaimo koledžo (Jungtinė Karalystė) mokslininkai nustatė, jog biocheminiai kraujo tyrimai, leidžiantys įvertinti medžiagų apykaitos rodiklius, gali padėti išryškinti galvijų šėrimo problemas, kurios turi įtakos veršiavimosi rezultatams, pieno gamybai ir vaisingumui. Tyrėjai taip pat pastebėjo, jog ši praktika gali padėti nustatyti ūkio valdymo klaidas, pavyzdžiui, netinkamą pašarų išdalinimo tvarką ar ėdžių vietą, rašo portalas „The Cattle Site“.

Projekto, trukusio ilgiau kaip 12 mėnesių, metu kraujo mėginiai paimti iš 180 žindenių. Siekiant įvertinti šėrimo įtaką medžiagų apykaitos procesams jautriausiu laikotarpiu, biocheminiai tyrimai atlikti 1 mėnesį prieš veršiavimąsi ir po jo. Taip pat buvo įvertinas gyvulių įmitimas balais.

Rezultatai atskleidė, jog trečdaliui žindenių prieš veršiavimąsi trūko magnio. Tai reikšmingas veiksnys atsižvelgiant, jog šio mikroelemento stoka gali lemti lėtą veršiavimosi procesą ir galimai pabloginti veršelio sveikatą. Mokslininkų komanda taip pat nustatė, jog po veršiavimosi magnio trūko ketvirtadaliui tirtų žindenių. Tai padidina žolinės tetanijos riziką. 

Pasak šėrimo specialistės Karen‘os Stewart (Karenos Stiuart), neraminanti išvada, jog prieš veršiavimąsi daugiau kaip pusei tirtų žindenių racione trūko didžiajame prieskrandyje neskylančių baltymų. Neištaisius šėrimo klaidų, kyla rizika, jog veršeliai gaus blogos kokybės krekenų, nukentės pieno gamyba.

Anot jos, rezultatai atskleidė ir energijos trūkumą. Ūkininkas pakoregavęs racioną gali apsaugoti karves nuo veršiavimosi komplikacijų, paskatinti gimdos involiuciją po jauniklio atvedimo bei sekančią rują. Kai kuriais atvejais raciono sudėtis dokumentuose atrodė ideali, ūkininkai nevengė atlikti siloso biocheminės analizės, tačiau pasitaikydavo pašarų prieinamumo problemų. Gyvulių mitybą neigiamai veikė oro ir kiti aplinkos veiksniai.

Specialistė pridūrė, jog tirtoms žindenėms netrūko mikroelementų ir kitų pagrindinių mineralų, išskyrus magnį. Karvės paprastai buvo gero įmitimo.

MŪ inf.