Varšuva. Karštesnio klimato šalyse žinomas aliejines juodvas (Guizotia abyssinica) tyrinėja ir Lenkijos mokslininkai. Manoma, kad dėl kintančio klimato šie augalai gali būti perspektyvūs kaip pašaras gyvuliams arba aliejaus ir biokuro žaliava.

Lenkijoje juodvos dar nėra plačiai auginamos, tačiau manoma, kad dėl klimato kaitos su dažnais sausros periodais gali būti perspektyvios. 2018 ir 2019 m. Pietvakarių Lenkijos ūkyje šalies mokslininkai atliko lauko eksperimentus ir augino šiuos augalus kaip tarpinius, o jų masę naudojo pašarams. Šio mokslininkų tyrimo rezultatai paskelbti mokslo naujienų portale mdpi.com.

Abiejais tyrimų metais pirmiausia auginti žieminiai rapsai. Nuėmus jų derlių, žemė įdirbta lėkštinėmis akėčiomis, siekiant sumažinti sudygusių rapsų pabirų kiekį.

Juodvos pasėtos 2018 m. liepos trečiąją ir 2019 m. rugpjūčio pirmąją dekadą (po 1 ha kasmet). Prieš sėją sėklos sumaišytos su karbamidu (9 kg sėklų ir 100 kg trąšų).

Fosforo, kalio trąšos, augalų apsaugos produktai eksperimente nenaudoti. Teigiama, kad juodvos atsparios ligoms, jų nepuola kenkėjai. Atlikdami tyrimą mokslininkai kenkėjų ir ligų nepastebėjo, piktžolių irgi buvo nedaug – tik vegetacijos pradžioje. Todėl herbicidai ir insekticidai nenaudoti.

Lauko tyrimu siekta įvertinti derliaus nuėmimo laiko įtaką žaliosios masės kiekiui ir pašarų cheminei sudėčiai.

Tyrėjų duomenimis, augimo etapas buvo svarbiausias veiksnys, lemiantis šių augalų derlių ir žaliosios masės cheminę sudėtį. Abiejais tyrimų metais žaliosios masės derlingumas didžiausią vertę pasiekė po 90 dienų nuo sėjos: atitinkamai 32,5 ir 36,9 t/ha, sausųjų medžiagų – 6,85 ir 7,99 t/ha.

Cheminė sudėtis taip pat labai priklausė nuo derliaus nuėmimo datos. Palankiausias žaliosios masės derliaus nuėmimo laikotarpis – 90 dienų po sėjos. Tai siejama su didesniu šviežios ir sausos žaliosios masės derliumi bei jų panaudojimo gyvulių pašarui perspektyvomis. Tačiau Lenkijos mokslininkai pabrėžia, kad reikia atlikti detalesnius tyrimus ir dėl juodvų auginimo agrotechnikos, nes ji turi įtakos derliui, ir dėl jų naudingumo gyvulių mityboje.

Kaip augalinio aliejaus žaliava juodvos plačiai auginamos Etiopijoje, kur iš jų sėklų pagaminama net 50 proc. šalies aliejaus poreikio. Šie augalai mažais kiekiais auginami ir kitose Afrikos šalyse. Indijoje juodvos užima 3 proc. nacionalinės aliejaus produkcijos pasiūlos.

Jos atsparios sausrai, gali augti nederlingose ​​dirvose. Kaip tarpiniai augalai pradėtos auginti Vokietijoje, Austrijoje, Čekijoje, Kroatijoje, Brazilijoje ir Italijoje. Dėl spartaus augimo juodvų žalioji masė gali būti naudojama atrajotojų pašarui (teigiama, kad mažina metano emisiją) ir biokurui gaminti.