Miunsteris. Naudodami modernų genų redagavimo technologiją, Brazilijos, JAV ir Vokietijos biologai iš laukinių pomidorų vos per vieną augalų kartą išvedė komercinę veislę. Dar daugiau, jiems pavyko išsaugoti vertingas laukinių pomidorų savybes, rašo „ScienceDaily“.

Žmogus tūkstančius metų atrinkinėjo ir daugino laukinius augalus, kol išgavo dabartines maistines kultūras, pavyzdžiui, kviečius ar kukurūzus. Šio proceso „šalutinis poveikis“ buvo tas, kad gerokai sumažėjo išvestų augalų genų įvairovė, o kartu buvo prarastos ir kai kurios naudingosios savybės, pavyzdžiui, atsparumas ligoms ar skonio intensyvumas. Sugrąžinti prarastas savybes, kryžminant augalus su laukinėmis rūšimis, įmanoma tik retais atvejais ir tai užtruktų dešimtmečius.

CRISPR-Cas9 genų redagavimo technologija iš esmės keičia situaciją, nes leidžia radikaliai sutrumpinti laiką, per kurį iš laukinio augalo išvedama sukultūrinta veislė.

„Taikydami šį metodą, galime pradėti nuo nulio, paleisti domestikavimo procesą iš naujo, – sako Miunsterio universiteto profesorius Jorgas Kudla (Jörg Kudla). – Galime išsaugoti genetinį potencialą ir itin vertingas laukinių augalų savybes ir tuo pat metu įdiegti pageidaujamas šiuolaikinių maistinių kultūrų savybes per labai trumpą laiką.“

Naujam tyrimui mokslininkai pasirinko Pietų Amerikos laukinius pomidorus Solanum pimpinellifolium. Šio augalo vaisiai yra žirnio dydžio, o derlius mažas, tačiau kvapnesnis ir turi daugiau vertingo antioksidanto likopeno nei šiuolaikiniai pomidorai.

Biologai pakeitė laukinį augalą taip, kad jo atžalos turėtų nedidelius pakitimus šešiuose genuose. Šie genai žinomi kaip raktiniai, lemiantys svarbiausias sukultūrintų pomidorų savybes.

Palyginti su laukiniais pomidorais, sukurtoji veislė veda triskart didesnius vaisius, kurie primena vyšninius pomidorus. Derlius išaugo dešimteriopai gausesnis, likopeno padaugėjo dukart, p palyginus su vyšniniais pomidorais – penkis kartus.

„Tai inovacija, kurios rezultatų neįmanoma pasiekti jokiais tradiciniais selekcijos metodais,“ – teigia J. Kudla. Jo teigimu, CRISPR-Cas9 taip pat atveria galimybę dirbti su laukiniais augalais, kurie yra labai naudingi sveikatai, ir, tikslingai keičiant vaisių dydį bei kitas savybes, sukurti visiškai naujas maistines kultūras.

MŪ inf.