Kopenhaga. Tarptautinė biologų komanda užsimojo sukurti naują priemonę nuo kenkėjų, kuri pakeistų gamtai ir žmonėms toksiškus insekticidus. Šiuolaikiniai chemikalai vabalus dažniausiai paralyžiuoja, o alternatyvūs preparatai turėtų sukelti kenkėjams šlapimo išsiskyrimą ir dehidrataciją.

Įvairios vabzdžių rūšys gadina pasėlių derlių ir sandėliuojamas atsargas. Dėl kenkėjų prarandama iki 25 proc. pasaulio maisto produktų. Per 500 mln. metų vabzdžiai išplito, prisitaikė ir tapo viena gausiausių gyvių rūšių planetoje, todėl žemės ūkis neatsiejamas nuo insekticidų naudojimo. Manoma, jog Europoje atsisakius chemikalų maisto gamyba sumažėtų 50 proc.

Kopenhagos universiteto (Danija) mokslininkai ir jų kolegos iš kitų Europos mokslo įstaigų atrado „ekologiškesnį“ būdą kaip nukenksminti šiuos mažus kenkėjus. Užuot naudoję toksiškus insekticidus, kurie kenkia biologinei įvairovei, ypač bičių populiacijoms, aplinkai ir žmonių sveikatai, tyrėjai siekia pritaikyti prieš vabzdžius jų pačių organizmo savybes.

Pasak tyrimo vadovo dr. Kenneth‘o Veland`o Halberg`o (Keneto Velando Halbergo) iš Kopenhagos universiteto Biologijos katedros, išskyrus hormonus, kurie reguliuoja šlapimo druskų susidarymą, atsirado galimybė sintetinti šias medžiagas dirbtinai ir įtakoti vabalų skysčių balansavimo mechanizmą. Siekiama stimuliuoti uratų gamybą tokiu mastu, jog kenkėjai žūtų dėl dehidratacijos.

Ankstesni danų mokslininkų tyrimai atskleidė, jog vabalų organizme vandens ir šlapimo druskų pusiausvyra palaikoma kitaip nei kitų vabzdžių organizmuose. Šis biologinis skirtumas yra svarbus veiksnys, siekiant paveikti tam tikras rūšis ir išsaugoti kitas, pavyzdžiui, bites.

Šiuolaikiniai insekticidai sukelia paralyžių. Dr. K. V. Halberg`as pabrėžė, kad tai yra didelė problema, nes visų vabzdžių nervų sistema yra panaši. Naudojant tokius chemikalus žūsta bitės ir kiti naudingi vabzdžiai, daroma žala gamtos ekosistemoms.

Visame pasaulyje per metus kenkėjų kontrolei pesticidais išleidžiama apie 100 mlrd. JAV dolerių. Griežtėjant kontrolei ir naudojimo taisyklėms, ūkininkams lieka mažiau galimybių kovoti su derliaus niokotojais, todėl yra didelis naujų, aplinkai saugių alternatyvų poreikis. Mokslininkai įsitikinę, jog net vienas tikslinis produktas rinkoje suteiktų apčiuopiamos naudos laukinei gamtai ir žmonėms.

Tačiau norint sukurti naujus kovos su vabalais kenkėjais metodus, būtina ne tik susintetinti identišką hormonams junginį, bet ir sugalvoti, kaip jis pateks į vabzdžio vidų – per išorinį egzoskeletą ar burną. Tikimasi, kad šį uždavinį padės išspręsti prie biologų prisijungusi chemikų komanda, rašoma internetiniame mokslo leidinyje „Proceedings of the National Academy of Sciences of the United States of America“.

MŪ inf.