Akademija, Kauno r. Valstybės finansuojamo krepšelio ir minimalaus stojimo balo į aukštąsias mokyklas nustatymo sistema labai pakenkė regionų aukštosioms mokykloms, atimdama galimybę prastesnį išsilavinimą dėl švietimo sistemos spragų gaunantiems kaimo vaikams studijuoti universitetuose ir kolegijose. Ypač skaudžiai tai palietė žemės ūkio mokslą ir studijas.

Kiek ir kokių specialistų su aukštuoju išsilavinimu reikia Lietuvai, ar reikalingas žemės ūkio mokslas ir kokia jo vizija šalies bei globalios rinkos požiūriu – atsakymų į šiuos klausimus ieškota VDU Žemės ūkio akademijoje penktadienį surengtoje diskusijoje, kurią organizavo VDU profesinė sąjunga.

Aktualiais švietimo klausimais diskutavo ne tik aukštojo mokslo įstaigų specialistai, bet ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos viceministras, Seimo nariai, žemdirbių savivaldos organizacijų atstovai. Beje, apie žemės ūkio specialistų rengimo tendencijas jau kalbėta ir Seimo Kaimo reikalų komitete.

VDU rektoriaus Juozo Augučio duomenimis, į aukštąsias mokyklas priimamų studentų skaičius pastaruosius 10 m. drastiškai mažėjo: 2009 m. į pirmą kursą priimta 58 tūkst. studentų, o šiemet – 19,3 tūkst., taigi, po 4 m. į darbo rinka ateis maždaug 15 tūkst. aukštąjį išsilavinimą turinčių specialistų.

„Kaip matematikas statistikas esu suskaičiavęs, kad Lietuvai kasmet reikia mažiausiai 30 tūkst. aukštųjų mokyklų absolventų. Tad ką su šiuo trūkumu darysime po 10 m.? Juk neatsivešime ukrainiečių ar kitų šalių žmonių su aukštuoju išsilavinimu. O situacija žemės ūkio srityje išvis tragiška“, – pastebėjo rektorius.

Didelė problema tai, kad didžioji dauguma stojančiųjų (šiemet tai sudarė per 65 proc.) renkasi Vilniaus universitetus. Palyginimui, prieš 10 m. studentų pasiskirstymo procentas buvo visai kitoks: 50 proc. studijavo Vilniuje ir 50 proc. – kituose šalies universitetuose.

„Pamirškime mitą, kad Lietuva labiausiai išsilavinusi valstybė. Skaičiuojant pagal šiais metais į universitetus ir kolegijas įstojusius pirmakursius 1 000 gyventojų, esame ES gale. Ir toliau nieko nedarant, po 5–7 m. pagrindinis visų institucijų klausimas bus, kaip spręsti žmonių su aukštuoju išsilavinimu trūkumą“, – pabrėžė VDU rektorius Juozas Augutis (stovi)

„Regionų mokyklose vaikai gauna daug žemesnį išsilavinimą, o stojimo į aukštąsias mokyklas kartelė visiems stojantiesiems laikoma vienoda. Tai žmogaus teisių pažeidimas, nes neužtikrinamos galimybės gauti vienodą išsilavinimą. Jei Lietuvai nereikia regioninės politikos, tai ir toliau galime palikti laisvą krepšelių plaukimą į sostinę, bet kažkas turi prisiimti atsakomybę ir už pasekmes“, – pasipiktinimo neslėpė J. Augutis, pridurdamas, kad tai jau padarė neatitaisomą žalą Šiaulių ir Klaipėdos universitetams.  

Pasak VDU Žemės ūkio akademijos mokslininko Jono Čapliko, krepšelių sistema buvo pagrįsta moksleivių, baigiančių vidurinę mokyklą, interesais, jų poreikiais, visiškai pamirštant, kad viešasis valdymas turi remtis interesų derinimu, žvelgiant iš visos šalies pozicijų ir poreikių.

„Turi būti suderinti moksleivių ir darbdavių poreikiai, visos kultūros, ūkio poreikiai. Tam būtina rasti mechanizmus ir poreikius prognozuoti ne pagal visas profesijas. Kai kurios profesijos, kaip veterinarija, miškininkystė, hidrotechninė inžinerija, yra uždarojo pobūdžio ir šių sričių specialistų tikrai neparengs Vilniaus universitetas“, – sakė J. Čaplikas.

Siekia įteisinti motyvacijos vertinimą ir pagalbą moksleiviams

Ir VDU Žemės ūkio akademijos (ŽŪA) kancleris Antanas Maziliauskas, ir LSMU Veterinarijos akademijos (VA) kancleris Mindaugas Malakauskas pripažino, kad kasmet studijuoti žemės ūkio srities mokslus renkasi vis mažiau moksleivių. Pavyzdžiui, 2019 m. ŽŪA į pirmos pakopos studijas priimta tik 162, VA – 271 pirmakursis, palyginimui, dar 2017 m. skaičiai buvo visai kitokie: atitinkamai 381 (pikas 2014 m. – 947) ir 321 pirmakursis.

Taigi, priimta studijuoti gerokai mažiau nei žemės ūkio srities specialistų reikia darbo rinkai. Žemės ūkio ministerijos užsakymu pagal specialią metodiką atlikto tyrimo duomenimis, 2021–2024 m. žemės ūkio sektoriui kasmet vidutiniškai reikės 1 846 darbuotojų. Iš jų – 993 kvalifikuotų darbininkų, 171 koleginio bakalauro, 471 universitetinio bakalauro ir 211 magistro studijų absolventų.

Pasak A. Maziliausko, stipriai sumažėjęs priėmimas susijęs su minimalaus stojamojo balo įvedimu, taip apribojant kaimo vaikų galimybes studijuoti aukštosiose mokyklose. M. Malakausko įsitikinimu, jaunimo rinktis šių studijų programų neskatina ir viešumoje formuojama negatyvi nuomonė apie žemės ūkį ir gyvulininkystės sritį.

Pasak LSMU VA kanclerio Mindaugo Malakausko, diskusija – pirmas žemės ūkio studijų programų gelbėjimo žingsnis, tačiau kartu nereikėtų pamiršti ir šios srities mokslo, kuriam mažėjantis studentų skaičius jau padarė neigiamą įtaką

VDU Žemės ūkio akademijos kanclerio manymu, problemą galėtų išspręsti žemės ūkio srities specialistų rengimo priskyrimas prie valstybės reguliuojamų sričių, poreikio nustatymą ir prognozę patikint šakinėms ministerijoms: Žemės ūkio (žemės ūkio srities) ir Aplinkos (miškininkystės specialistų). Svarbiausias siūlymas – universitetams turėtų būti leista patiems atsirinkti gabiausius studentus, tam pasitelkiant motyvacijos vertinimą ir pagalbos suteikimą prasčiau pasirengusiems regionų vaikams.

Galima pagalbos forma – parengiamieji kursai, kuriuos ŽŪA, kaip ir pernai, žada organizuoti savo lėšomis (VA kancleris sutiko, kad kursai – gera priemonė vidurinio išsilavinimo spragoms užpildyti, tačiau jiems būtina numatyti papildomą finansavimą).

VDU ŽŪA kanclerio Antano Maziliausko teigimu, jau nuo sausio pabaigos, kaip ir pernai, regiono moksleiviams bus organizuojami parengiamieji matematikos, fizikos, biologijos, chemijos kursai universiteto lėšomis

„Mūsų praktika rodo, kad motyvuoti vaikai, priimti su prastesniais balais, III–IV kurse pasiekia daug geresnių rezultatų, palyginti su nemotyvuotais, nors jų balai stojant buvo aukštesni. Motyvacija – pagrindinis veiksnys, siekiant išsilavinimo, tad siekiame, kad motyvacijos vertinimas būtų įteisintas“, – sakė A. Maziliauskas, pridurdamas, kad studijų patrauklumui didinti peržiūrimos studijų programos, kuriami nauji studijų modeliai – klasteriai su verslu, leisiantys studentus įtraukti į konkrečių praktinių klausimų sprendimą studijų procese.

Būtina imtis skubių priemonių

Lietuvos melioracijos įmonių asociacijos pirmininkas Kazys Sivickis atkreipė dėmesį į didžiulį žemės ūkio srities hidrotechnikų su aukštuoju universitetiniu išsilavinimu trūkumą ir šios studijų programos, taip pat ir šakos, sunaikinimo galimybę.

„Šiuo metu gamybinėms mūsų srities įmonėms reikia mažiausiai 50 specialistų. Savivaldybėse pagal nustatytą darbo krūvio normatyvą turi dirbti 193 melioracijos specialistai, šiandien dirba 90, vadinasi, už tą patį atlyginimą vienas dirba už 2–2,5 etato. Ar tai normalu? Dar iš tų 90 ne visi hidrotechnikai, tarp jų – įvairių specialybių žmonės. Visoje Lietuvoje tėra tik 12 projektuotojų, kurie gali suprojektuoti sudėtingesnius hidrotechninius ar melioracinius statinius. Tad nesiimant skubių priemonių ne tik studijų programa, bet ir ši šaka bus priversta užsidaryti“, – neabejojo K. Sivickis.

Lietuvos melioracijos įmonių asociacijos pirmininkas Kazys Sivickis atkreipė dėmesį į didžiulį žemės ūkio srities hidrotechnikų su aukštuoju universitetiniu išsilavinimu trūkumą

Ūkininku prisistatęs Algimantas Belzus reiškė susirūpinimą dėl nustekento žemės ūkio mokslo ir mokslininko vaidmens sumenkimo. „Žemės ūkis generuoja tik 3,6 proc. BVP, tačiau įsuka perdirbimo pramonę – pagrindinę eksportuotoją. Klimato kaitos sąlygomis ūkininkams ypač reikia mokslininkų pagalbos. Kas gi juos dabar konsultuoja? Trąšų, chemikalų perpardavinėtojai, kurių tikslas – kuo daugiau parduoti. Jei bus uždrausti pesticidai, didelė dalis ūkių bus priversti bankrutuoti – tad tokiu atveju žodį turėtų tarti mokslas. Akivaizdu, kad darbų mokslui – begalė“, – ne tik mokymo, bet ir žemės ūkio mokslo svarbą pabrėžė A. Belzus.

„Man, kaip ūkininkui, labai skauda širdį dėl nustekento žemės ūkio mokslo,be kurio mes neturime jokių perspektyvų. Klimato kaitos sąlygomis ūkininkams ypač reikia mokslininkų pagalbos“, – sakė Algimantas Belzus

Tragiška situacija aukštojo mokslo ir žemės ūkio studijų srityje skatina imtis kuo skubesnių priemonių – su tuo sutiko visi diskusijos dalyviai. Mokslo ir sporto ministerijos viceministras Valdemaras Razumas, Seimo nariai Kazys Starkevičius, Jonas Jonaitis ir Edmundas Pupinis teigė išgirdę mokslo bendruomenės nuogąstavimus ir siūlymus. Visi jie sutiko, kad žemės ūkio specialistų rengimas turi vykti valstybės užsakymu.

MŪ inf.