Akademija (Kėdainių r.). Tiksliai įvertinti gamtos stichijų – šalnos, krušos, vėtrų ir pan. augalams padarytą žalą svarbu ir ūkininkams, ir pasėlių draudikams. Mokslininkai atlieka bandymus su pupomis, stebėdami, kaip įvairiu lygiu pažeistos jos atsikuria.

Pasėlių žalų vertinimo tyrimai Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) Žemdirbystės institute vykdomi jau ne pirmą sezoną, juos iniciavo pasėlių savidraudos fondo „Vereinigte Hagel“ filialas „VH Lietuva“.

Įmonė surengė lauko dieną, per kurią su bandymais supažindinti „VH Lietuva“ darbuotojai, atvyko ir ūkininkų organizacijų atstovų.

Kaip sakė LAMMC Žemdirbystės instituto mokslo darbuotoja dr. Ona Auškalnienė, žemdirbių darbas ir pasėlių auginimo rezultatas labai priklauso nuo gamtos, nuo orų. Jeigu jie palankūs, tai ir nedidelės pastangos gali duoti gerų rezultatų, o esant nepalankiems orams (pvz. sausrai), tai ir didžiuliai į pasėlius investuoti resursai gali derliaus neišgelbėti.

Atliekant bandymus su pupomis, stebima, kaip įvairiu lygiu pažeisti augalai atsikuria, kiek derliaus jie užaugina. Tuo tikslu pupos, pradedant nuo žydėjimo tarpsnio, rankiniu būdu nupjaunamos tam tikru procentu, skirtingais variantais. Pavyzdžiui, 25, 50, 75 ar net 100 proc. Kituose variantuose augalai tik nulankstomi arba tik nuskinami lapai ir pan. Šitaip imituojama gamtos stichijų augalams padaroma žala ir vertinama, kaip jie atsikuria, ar užaugina derlių ir kokią jo dalį, palyginti su nepažeistais augalais.

LAMMC Žemdirbystės instituto mokslo darbuotoja dr. Ona Auškalnienė pristatė pupų bandymus

Kaip pastebėjo O. Auškalnienė, daryti tokius bandymus nelengva, jie labai imlūs darbui ir laikui, nes kiekvieną laukelyje augantį augalą reikia rankiniu sekatoriumi nupjauti ar lapus nuskinti, kadangi tai turi būti padaryta tiksliai pagal metodiką. Šiuo atveju mechaninis pjovimas, pavyzdžiui, trimeriu, netinka.

Šis sezonas pupoms augti palankus, pakanka drėgmės, todėl augalai vešlūs, formuoja didelį derlių. Bet, kaip pastebi ir mokslininkai, ir ūkininkai, taip būna ne kasmet. Klostosi toks dėsningumas, kad aukšti pupų derlingumai pasitaiko tik kas kelerius metus. Pernykštis sezonas pupoms buvo nepalankus, derlingumas nebuvo didelis. Bandymų laukuose irgi.

Lauko dienos dalyviai susipažino su pupų bandymais, taip pat ir su LAMMC selekcininkų darbais

Kaip sakė O. Auškalnienė, pernai bandymuose, palyginti įvairius variantus, tiek, kad buvo galima kažką nukulti, atsigavo tos pupos, kurios buvo nulaužtos ar nupjautos prieš žydėjimą. Jeigu pupos buvo nulaužtos žydinčios, nesvarbu, ar žydėjimo pradžioje, ar pabaigoje, augalai jau nebeatsikūrė tiek, kad užaugintų kažkiek derliaus. Tik prilenktos pupos atsigavo ir derliaus subrandino. Tiesa, pernai visų pupų – ir nepažeistų derlius netgi našiuose Akademijos dirvožemiuose dėl nepalankių joms oro sąlygų buvo nedidelis – iki 3 t/ha.

Šiemet, mokslininkės vertinimu, bandymuose yra tikimybė menko derliaus ir iš tų augalų, kurie buvo pažeisti smarkiai, o pažeisti mažesniu procentu, derlių augina, aišku, menkesnį negu nepažeisti augalai. „Aišku, sumažėjimas bus, nes netekta tam tikros dalies augalų masės, ankščių“, – apie bandymus pasakojo mokslininkė.

Pupų bandymų laukelių vienas iš variantų

Tokie bandymai parodo, kad pažeistų augalų vertinimas yra sudėtingas procesas, jis vyksta keliais etapais. Tokiu principu ir apdrausti pasėliai, patyrus žalų, stebimi, kaip augalai atsigauna, vertinama, kiek derliaus bus prarasta, kiek patirta nuostolių.  

Didžiausi nuostoliai – dėl užsitęsusių šalnų  

Turėti tikslią gamtos stichijų pažeistų pasėlių žalų vertinimo metodiką labai svarbu, kadangi nuostolių žemės ūkyje pasitaiko kasmet. Šie metai irgi ne išimtis. Pastarosiomis dienomis „VH Lietuva“ baigė vertinti pavasarinių šalnų pasėliams padarytą žalą, kuri labai didelė – pasėlius apdraudusiems ūkininkams bus išmokėta beveik 13 mln. eurų išmokų. Tai – pirmas kartas, kai būtent dėl pavasarinių šalnų patirti tokie didžiuliai nuostoliai. Mat šalnos tęsėsi ne kelias dienas, kaip įprastai, o kelias savaites.

Kaip sakė „VH Lietuva“ filialo vadovas Martynas Rusteika, labiausiai nukentėjo žieminiai rapsai. Žalų mastas skirtingas – vienur siekia vos kelis procentus, o kitur – faktiškai 100 proc. Taip pat būta smarkiai nukentėjusių ankstyvųjų bulvių, kai kur pažeisti ir žieminiai miežiai, kukurūzai.

Pasak M. Rusteikos, dar sudėtingesnė nei Lietuvoje situacija dėl šalnų buvo Lenkijoje, o Latvijoje dėl šalnų gauta tik keliolika pranešimų.

Pastarąsias savaites nemažai pasėlių išguldė liūtys ir vėjai

O dabar mūsų šalies ūkininkai nuostolių patiria dėl liūčių ir vėjų išguldytų javų pasėlių. Jau pranešta apie išguldytus daugiau nei 50 tūkst. ha, o apskaičiuota draudimo išmoka – apie 4 mln. eurų. Kadangi javapjūtė dar tik prasideda, tai situacija keičiasi kiekvieną dieną.

Paklaustas, ar šie metai pagal žalų pasėliams mastą, išskirtiniai, M. Rusteika sakė, jog rekordinės išmokos, siekusios apie 18 mln. eurų, buvo prieš keletą metų, kai daug žalos sukėlė krušos. O dėl šalnų tai pagal žalas šis sezonas rekordinis.   

Labiausiai nukentėjo Lenkijos žemdirbiai

Į lauko dieną iš Vokietijos atvykęs „Vereinigte Hagel“ žalų skyriaus vadovas Derk`as Westphal`is apžvelgė situaciją kitose 11-oje Europos šalių, kuriose dirba įmonė. Pasak svečio, kiekvienais metais situacija dėl gamtos stichijų sukeltų pasėliams žalų šalyse būna skirtinga. Pavyzdžiui, šiemet pasėliams šalnų padarytos žalos Lenkijoje buvo didžiausios Europoje ir brangiausiais kainavusios – įmonė nukentėjusiems lenkų ūkininkams išmokės apie 25 mln. eurų.

„Vereinigte Hagel“ žalų skyriaus vadovas Derk`as Westphal`is

Pasak D. Westphal`io, balandžio mėn. šalnos padarė žalos ir pietinės Vokietijos sodams. Tuo pačiu laiku šalnos pakenkė ir Kroatijai, kuri yra daug piečiau negu Vokietija. O praėjusią savaitę kroatų ūkininkų saulėgrąžų, kukurūzų, javų pasėliams žalos pridarė krušos. Italijoje tuo pačiu metu krušos sugadino lauko pomidorus, kivius. Vokietijoje neseniai praėjusios krušos ir liūtys pažeidė bulves, nes nuplovė vagas.

Vis dėlto, palygindamas šių metų situaciją Europoje, D. Westphal`is sakė, kad žalų atžvilgiu ji nėra labai bloga, bet prieš derliaus nuėmimą kiekviena diena gali būti rizikinga. Praėję metai draudimo įmonei buvo sudėtingi, nes bendrai išmokos už patirtas žalas sudarė net 300 mln. eurų.