Amsterdamas. Tyrimai rodo, kad kiaulių ėdimo įpročiai ir pašarų efektyvumas susijęs su genetika ir fenotipinėmis savybėmis. Geresnis ėdimo įpročių genetikos supratimas padėtų augintojams vykdyti selekciją pagal pageidaujamas savybes, o tai padidintų pašarų efektyvumą ir ūkio pelningumą.

Vis dėlto kiaulių genomas nevisiškai ištirtas, tad būtina atlikti daugiau tyrimų, norint paaiškinti ryšį tarp genų ir ėdimo įpročių.

Raciono efektyvumo didinimas – pagrindinis veiksnys, siekiant sumažinti pašarų vartojimą ir jų sąnaudas, energijos naudojimą, mėšlo ir bendrą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, rašo portalas „Pig Progress“. 

Kiaulių ėdimo įpročiai vertinami pagal vidutinį paros pašarų suvartojimą, likutinį jų kiekį, apsilankymų šėrykloje skaičių per dieną, pašarų suvartojimą šėrykloje, vieno apsilankymo ir visos dienos ėdimo laiką, raciono normą.

Tyrimai rodo, kad ėdimo įpročiai yra vidutiniškai arba labai gerai paveldimi, todėl atranka pagal šias savybes gali būti sėkminga.

Padidėjus raciono normai, padidėja pašarų konversijos koeficientas, likutinį pašaro kiekį, vidutinis paros priesvoris ir kiaulių nugaros riebalų sluoksnis. Kiaulėms augant šėrykloje apsilankoma vis rečiau, ėdimo laikas per dieną išlieka pastovus. 

Kiaulės, atrinktos siekiant sumažinti likutinį pašaro kiekį, suėda mažiau pašarų ir mažiau laiko praleidžia prie šėryklos per dieną. Be to, rečiau lankosi šėrykloje ir ėda greičiau.

Manoma, kad genetinis žymuo SERAPINA3 yra gana svarbus, siekiant pagerinti vidutinį paros pašarų suvartojimą. Faktorius LEF1 – geras genas kandidatas, siekiant pagerinti pašarų suvartojimą šėrykloje.