Vašingtonas. Naujausi amerikiečių mokslininkų tyrimai atskleidžia, jog melžiamų karvių pieno kiekybiniai ir kokybiniai rodikliai labiau priklauso nuo metinių biologinių ritmų, nei nuo aplinkos veiksnių, kaip manyta anksčiau.

Nors gyvulininkystės specialistai jau anksčiau pripažino, jog melžiamų karvių pieno rodikliai kinta sezoniškai (žiemą randama daugiau baltymų, riebalų, vasarą šių medžiagų sumažėja), nebuvo kiekybiškai įverta produkcijos išeiga ir kiekybiniai pokyčiai.

JAV Pensivanijos valstijos universiteto specialistai daugiau kaip dešimtmetį tyrė įrašus apie melžiamų karvių bandų produktyvumą vienuolikoje ūkių. Kaip rašoma mokslo žurnale „Journal of Dairy Science“, nustatyta tendencija, jog JAV karvių produktyvumas (primilžiai, riebumas, baltymingumas) padidėja žiemos mėnesiais, kai dienos – trumpos, o vasarą, kai šviesusis paros laikas pailgėja, šie rodikliai būna mažiausi.

Pieno produkcijos pikas dažniausia pasiekiamas balandžio mėn., daugiausiai maisto medžiagų randama vasarį, riebalų – sausį, baltymų – gruodį. Ir šie periodiniai pokyčiai stebimi kasmet, nepriklausomai nuo regiono.

„Anksčiau ūkininkai karvių produktyvumo kaitą vertino kaip sezoninį reiškinį arba manė, jog karvės reaguoja į aplinkos sąlygas (temperatūrą, drėgnį). Šis tyrimas atskleidė, kad karvių organizmui būdingi nuspėjami fiziologiniai pokyčiai, dėl kurių kinta pieno gamyba. Produktyvumo ir pieno sudėties svyravimus daugiausia lemia fotoperiodas, o ne, pavyzdžiui, šilumos stresas“, – sakė vienas iš tyrimo bendraautorių Aizekas Selferis (Isaac Salfer).

Anot specialisto, melžiamų karvių produktyvumo bioritmai susidaro dėl paros šviesiojo periodo pokyčių metų bėgyje ir yra panašūs į laukiniams gyvūnams būdingą elgesį, pavyzdžiui, žiemos miegą, dauginimąsi, migraciją.

Žinios apie karvių bioritmą svarbios gyvulių augintojams, kurie gali prognozuoti produkcijos pokyčius ir pasirinkti efektyviausią gamybos valdymo strategiją, pavyzdžiui, koreguoti šėrimą.

MŪ inf.