Kaunas. Kaip žieminiai rapsai susidorojo su šalčiu, dar sunku pasakyti. Tačiau, baigiantis šaltų dienų laikotarpiui, galima mėginti patikrinti augalų būklę – net paviršutiniška apžiūra gali daug atskleisti.

Kaip rodo meteorologų duomenys, vasario vidutinė oro temperatūra buvo žemesnė už daugiametę normą. Po itin šilto sausio atėjęs šaltis išsilaikė kelias savaites. Kai kur temperatūra nukrito ir iki -20 ℃. Deja, laukuose trūksta sniego, o kai kur jo visiškai nėra. Daugiau pasnigo tik šiaurės rytinėje šalies dalyje.

Nuo vasario 8–9 d. įsivyravo palankūs orai dirvožemio įšalui formuotis – besniegės (arba su plona sniego danga), sausos ir šaltos naktys. Remiantis vasario 17 d. ryto duomenimis, dirvožemiai daug kur įšalo iki 10–25 cm, o Varėnos, Vilniaus ir Biržų apylinkėse – atitinkamai iki 27–28 cm. Praėjusią savaitę ir toliau vyravo žiemiški orai, todėl, pasak meteorologų, įšalo sluoksnis galėjo dar šiek tiek pastorėti.

Negana to, daugelyje rajonų jau nuo rudens stebima sumažėjusi dirvožemių drėgmė. Visa tai turi įtakos žieminių augalų būklei.

Veikia ne tik šaltis

Žieminiai rapsai be sniego dangos gali atlaikyti iki -20 ℃ (nors kai kurie tyrinėtojai nurodo -18 ℃). Tačiau tai, kaip rapsai išgyvens šalčius, priklauso ne tik nuo temperatūros, bet ir nuo daugelio veiksnių visumos. Pavyzdžiui, pučiant stipriam sausam vėjui augalai gali nukentėti ir temperatūrai esant -10–15 ℃.

Taip pat svarbu, kiek laiko išsilaiko tokios sąlygos. Jeigu keturių dienų iš eilės neigiamos temperatūros suma viršija -70 ℃, rizika padidėja. 

Žieminiai rapsai, kaip ir javai, per šalčius yra jautrūs antžeminių dalių išdžiūvimui dėl sauso vėjo, kai augalai nepadengti sniegu.

Taigi, ar bus pažeisti rapsai, kokiu mastu, lemia visas veiksnių kompleksas: koks šaltis, vėjas, kiek tai trunka, kokia dirvožemio būklė. Pavyzdžiui, lapų pažeidimų gali atsirasti ir dėl trumpalaikių šalčių (apie -15 ℃), net ir esant silpnam vėjui, bet susidarius labai sausoms sąlygoms. 

Rapsų reakcijai į labai žemą temperatūrą įtakos turi augalų lapų masė. Rudenį optimalų lapų skaičių išauginę ir neištįsę rapsai geba uždengti augimo kūgelį. Tačiau jeigu augimo kūgelis užšąla, žala gali būti didelė. Net jeigu atšilus pasėlis iš pradžių atrodo žalias, tikroji padėtis išryškėja vėliau.

Kita vertus, net ir gerokai sušalę lapai dar nereiškia, kad plantaciją teks likviduoti. Gera žinia ta, kad pats augimo kūgelis turi tam tikrų regeneracinių savybių. Tiesa, praradę lapus augalai turės skirti daug energijos tam, kad iš lapų pažastyse esančių šoninių pumpurų išaugintų naujus ūglius.

Blogiau – šaknų užšalimas

Būtų labai blogai, jeigu užšaltų rapsų šaknų sistema. Šiuo atveju svarbus pažeidimo gylis. Blogiausiu atveju pasėlį gali tekti likviduoti. 

Kaip sužinoti, ar šaknis užšalusi? Augalą galima nesunkiai išrauti, nes jis laikosi silpnai. Be to, atsilupa šaknies odelė, ji būna lipni, o minkštimas atrodo tasri stiklinis arba paruduoja.

Jei bandant ištraukti augalą iš dirvos jis atitrūksta nuo šaknų, tai irgi gali reikšti pažeidimą.

Jeigu šaknų pažeidimas yra giliau nei 25 cm, tai įtakos rapsų derliui gali ir neturėti, jei vegetacijos sąlygos palankios. Jeigu pagrindinė šaknis pažeista maždaug 10 cm gylyje, padėtis blogesnė, tačiau vis tiek yra reali galimybė augalui gerai vystytis, jei tinkamai išsivysčiusios šoninės šaknys. 

Žiemojimo testas

Pasibaigus šalčiams ir atėjus teigiamai oro temperatūrai, galima atlikti rapsų žiemojimo testą. Iš pasėlio reikia atsargiai, kad nepažeistumėte šaknų, iškasti 10 augalų. Pernykščiai didieji sugedę lapai nupjaustomi paliekant tik mažus sveikus, esančius aplink augimo kūgelį. Jeigu iškasto augalo šaknys ilgesnės, jas apkarpykite iki 5–8 cm.  

Išvalyti nuo žemės augalai dedami į indą, išklotą popieriumi, marle arba ligninu. Uždengiama ta pačia sudrėkinta medžiaga. Mėginiai patalpinami tamsesnėje vietoje, kur temperatūra yra ne aukštesnė kaip +24 ℃ ir ne žemesnė kaip +20–22 ℃.

Po savaitės galime padaryti pirmąsias išvadas. Jeigu šaknys nebuvo užšalusios, jos išliks baltos spalvos. Odelė neturėtų luptis. Jeigu augalai gyvybingi, galima pastebėti prasidedantį lapų augimą nuo viršūninio pumpuro, o pats audinys turi būti lankstus ir elastingas. Pageidautina, kad šaknies kaklelis skerspjūvis atrodytų stiklinis.

Matydami tokius rezultatus, galime pasidžiaugti, kad augalai išgyveno žiemą. Jeigu rapsai buvo pažeisti šalčio (ir apskritai prastai peržiemojo), gyvybingumo ženklų mėginyje nepastebėsime, tyrimui paimti augalai pradeda pūti.