Vilnius / Akademija (Kėdainių r.). Nors rudenys Lietuvoje dažniausiai būna lietingi, šiemet meteorologai kalba apie sausrą: drėgmės trūksta beveik visur, tik deficito mastas skiriasi. Ar tokia sausra dabar pavojinga žieminiams pasėliams?   

Kaip skelbia Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba (LHMT), rugpjūtį Lietuvoje iškrito dvigubai mažesnis kritulių kiekis nei turėtų būti, o rugsėjis buvo apie trečdaliu sausesnis nei vidutiniškai. Pirmoji spalio pusė taip pat nepasižymėjo drėgmės kiekiu, lietaus buvo trečdaliu mažiau nei turėtų būti.

Dalyje šalies vietovių yra ir dar sausiau. Drėgmės deficitas išlieka didelis ir Lietuvoje vidutiniškai siekia 50 mm (per pusantro mėnesio).

Pasak LHMT, geriausia situacija (mažiausias kritulių deficitas; iki 30 mm) yra Panevėžio, Kėdainių, Alytaus, Birštono ir Švenčionių apylinkėse.

LHMT sudarytame žemėlapyje – apskaičiuotas kritulių kiekio deficitas pirmajai rudens pusei. Kuo rudesnė spalva, tuo susidaręs didesnis kritulių kiekio deficitas (t. y. palijo daug mažiau negu vidutiniškai).

Prasčiausia situacija (didžiausias kritulių deficitas) susidariusi Vakarų Lietuvoje – Telšių, Akmenės, Mažeikių, Šilalės, Tauragės, Klaipėdos ir Skuodo apylinkėse, kur skaičiuojant nuo rugsėjo 1-osios trūksta net per 75 mm kritulių (palyginti su daugiamete norma).

Sausa ne tik dirvų paviršiuje, bet ir giliau

„Jeigu kalbėtume apie gilesnius dirvos sluoksnius, tai šiuo metu sausiausia yra Suvalkijoje, kurioje ilgą laiką tęsėsi pavojinga – stichinė sausra. Šiuo metu orams atšalus sausra formaliai baigėsi. Vis dėlto, jeigu žiema bus šilta ir nepasižymės gausesniu sniegu, tuomet sausra jau pavasarį (orams atšilus) sugrįš“, – perspėja meteorologai.

Susidariusiam sausringumui sumažėti, pasak LHMT specialistų, šiuo metu užtektų ir mažesnio kritulių kiekio nei nurodytas (ypač tada, kai baigiasi aktyvioji augalų vegetacija), tačiau viskas priklausytų nuo lietaus pobūdžio.

Palankiausias – ilgai trunkantis vidutinio intensyvumo lietus. Deja, bet prognozės kol kas tokio reiškinio nerodo. Jeigu per savaitę truputį palis, bendras kritulių kiekis bus nedidelis, taigi, sausringos sąlygos dar nepasitrauks.

Buvo fiksuota augalų vytimo riba

Nuo balandžio iki spalio pabaigos dirvos drėgmę stebi Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Žemdirbystės instituto mokslininkai. Kaip sako instituto Dirvožemio ir augalininkystės skyriaus vedėjas dr. Virginijus Feiza, šiemet buvo keli laikotarpiai: birželį, liepą ir rugpjūtį, kai stebėtas labai ženklus drėgmės sumažėjimas 0–10 cm dirvos sluoksnyje: jame fiksuota vos 8–12 proc. drėgmės. O tai labai mažai – pasiekta augalų vytimo drėgmė.

Stebėsenos Dotnuvoje duomenimis, panaši dirvožemio drėgmės situacija buvo ir gilesniame,10–20 cm sluoksnyje, tik skaičiai ne tokie drastiški.

Dabar, spalio 1 d. duomenimis, Dotnuvoje dirvų viršutiniame sluoksnyje drėgmės užtenka.

„Žieminių rapsų, javų vegetacija dar nėra visiškai pasibaigusi, nes gana šilta. Ten, kur viršutiniame sluoksnyje drėgmės užtenka, augalai gali pasisavinti maisto medžiagas ir vandenį. Iškritus rasai, augalai gauna drėgmės ir per lapus. Taigi, Dotnuvoje žieminiai rapsai ar javai nėra kritinės būklės“, – pastebi V. Feiza.

Kaip bus pavasarį, lems žiemos sąlygos. Mokslininkas atkreipia dėmesį, kad sausringų laikotarpių dažnėjimo ir intensyvėjimo tendencija tikrai jaučiasi. Pavasariai ankstyvėja ir labiau sausėja. Dėl to pasireiškia ir dirvožemio pustymai augaline danga neuždengtuose laukuose. Peržiemoję javai gruntinio vandens pavasarį dažniausiai nepasiekia, nes augalų šaknys per trumpos.