Basf 22 07 19 Lytagra 22 07 04
Mokslas
Kaip keičiantis klimatui kinta vandens kokybė
Asociatyvi pixabay.com nuotr.

Akademija (Kauno r.). Klimato kaitos padariniai juntami ir Lietuvoje – ne tik stebimi temperatūros pokyčiai, bet ir kartu kinta vandens kokybė. Apie tai kalba tyrimą atlikę VDU Žemės ūkio akademijos (ŽŪA) mokslininkai.

Pasak nuotolinėje VDU ŽŪA mokslinėje konferencijoje „Žemė ūkio mokslai verslui: žaliojo kurso iššūkiai ir galimybės“ pranešimą pristačiusios VDU ŽŪA Miškų ir ekologijos fakulteto Aplinkos ir ekologijos katedros prof. dr. Laimos Česonienės, tyrimu siekta atlikti 72 metų klimato kaitos analizę ir įvertinti poveikį vandens kokybės rodikliams.

Jos teigimu, nuo 1850 iki 2016 m. vidutinė oro temperatūra padidėjo laipsniu ir daugiau, per 100 metų kito ir kritulių kiekis – vienose šalyse didėjo, kitose mažėjo.

Bioversija 22 02 02

VDU ŽŪA mokslininkai, atlikdami tyrimą, klimato sąlygas vertinto pagal Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos, Kauno meteorologijos duomenis. Vertinti 1949–2021 m. vidutinės oro temperatūros ir kritulių duomenys, analizuotas 1985–2021 m. grunto užšalimas. 

Paviršinių vandens telkinių kokybės tyrimai Kauno r. savivaldybės teritorijoje atlikti 25 matavimo vietose: 4 tvenkiniuose, 21 upių atkarpose, o požeminio – Pyplių, Patamulšėlio ir Bernatonių kaimuose, vertinta apie 80 šachtinių šulinių. Duomenys analizuoti 2008–2021 metais.

Gruntinio vandens kokybė vertinta pagal fizikinių ir cheminių rodiklių vertes: pH, O2, NO2, NO3, NH4, permanganato indeksą, o paviršinio – pagal pH, O2, BDS7, NO2, NO3-N, NH4-N, P, N.

Oro temperatūros, kritulių ir vandens kokybės rodiklių kitimo tendencijai vertinti naudotas trendas ir apskaičiuotas determinacijos koeficientas.

Oro temperatūra didėjo

Prof. dr. L. Česonienės teigimu, analizuojant stebėjimų duomenis matoma, kad statistiškai reikšmingai kilo oro temperatūra, ypač nuo 1990-ųjų. Didžiausios reikšmės buvo 2010–2020 metais.

Vis dėlto pažiūrėjus dešimtmečiais, galima pastebėti ne tik padidėjimų, bet ir sumažėjimų, pavyzdžiui, 1970–1980 metais. Paskui temperatūra po truputį kilo, statistiškai reikšmingas augimas nustatytas paskutinį dešimtmetį ir vis dar didėja.

Analizuojant temperatūros pokytį pagal mėnesius, pasak profesorės, labiausiai atšilo kovą bei balandį ir liepą bei rugpjūtį.

„Pabrėšiu tai, kad oro temperatūra didėjo visus mėnesius, mažėjimo tendencijos nebuvo nė viename. (...) Tikėjausi, kad žiemą labiau didėjo, tačiau mes tokio apskaičiavę nepastebėjome“, – konferencijoje kalbėjo prof. dr. L. Česonienė. 

„Kalbant apie vidutinį kritulių kiekį, negalima atskleisti tendencijos – tai didėjo, tai mažėjo. Kritulių buvo labai nevienodai: vienais metais praktiškai vyravo sausra, kitais – kritulių buvo labai gausu. Ir tai prie nieko neprivedė. Lygiai tas pats skaičiuojant dešimtmečiais“, – sako VDU ŽŪA mokslininkė.

Jos teigimu, žvelgiant į kritulių kiekio diagramas, klimato kaitą aiškiai atspindi itin ryškūs susiformavę „dantukai“.

Aiškios tendencijos neišryškėjo ir tiriant maksimalų grunto užšalimo gylį. Tyrimo duomenimis, vienais metais jis siekė beveik 178 cm, o kitais (2020–2021 m.) žiemos buvo nelabai gilios. Labai mažai gruntas užšalo nuo 1986 iki 1994 metų, vėliau vėl pradėjo mažėti nuo 2016-ųjų.

„Kartais nesvarbu, kokio gylio užšalimas, bet svarbu, kiek laiko nevyksta filtracija į gruntinius vandenis, būna įšalusi aeracijos zona. Čia irgi matoma mažėjimo tendencija, grunto užšalimo trukmė paromis mažėja“, – aiškina prof. dr. L. Česonienė pridurdama, kad nėra ryškių tendencijų ir grunto užšalimo bei atšilimo perioduose: kartais užšąla labai anksti, kartais – labai vėlai.

Kylanti temperatūra lemia ir kitus pokyčius

Profesorės teigimu, trijų minėtų Kauno r. kaimų gruntiniame vandenyje nustatyta nitratų koncentracijos mažėjimo tendencija.

„Labai dažnai viršijama didžiausia leistina ribinė vertė, nitratų koncentracija šachtiniuose šuliniuose bloga. Šiuose kaimuose tendencijos mažėja ir tam, manau, daugiausia įtakos turi žemės ūkis, nes jo intensyvumas Kauno r. mažėja“, – kalba prof. dr. L. Česonienė. 

Jos teigimu, didžiulis permanganato indeksas Pyplių k., nemažas ir Patamulšėlio, Bernatonių kaimuose. Jis parodo, kiek šachtiniuose šuliniuose yra organinių medžiagų. Anot mokslininkės, tai tikrai didelė problema, nors jau stebimos mažėjimo tendencijos.

Dar vienas parametras – amonio jonai, parodantys šviežią vandens taršą. „Jų irgi nėra labai daug, tai reiškia, kad pastovios šviežios taršos nenustatyta. Nitratai – tarša iš praeities“, – sako mokslininkė.

Patamulšėlio k. keletą kartų nustatytas labai didelis nitritų kiekis, tikėtina, kad tam įtakos turėjo netoliese veikiantis didžiulis gyvulininkystės kompleksas.

Paviršinių vandens telkinių vidutinės vertė rodo, kad jie labai dažnai neatitinka geros būklės pagal bendrąjį azotą, fosforą ir organinių medžiagų koncentracijas, tačiau daugelio medžiagų stebima mažėjimo tendencija.

Profesorės teigimu, vidutinių verčių koreliacijos parodė, kad, jei padidėja vidutinė metų temperatūra, paviršiniame vandenyje padidėja pH, vanduo tampa šarmingesnis, padaugėja azoto ir fosforo.

Didėjantis kritulių kiekis sumažina organinių ir skendinčiųjų medžiagų koncentracijas, tačiau padidina išsiplovimą amonio jonais. 

Tiek maksimalus, tiek vidutinis grunto užšalimo lygis taip pat turi poveikį: kuo jis didesnis, tuo daugiau randama amonio jonų. Pastebima, kad kuo ilgesnė grunto užšalimo trukmė paromis, tuo vanduo tampa rūgštesnis, o bendrojo azoto koncentracija – mažesnė.

Gruntinių vandenų duomenų koreliacija parodė, kad kuo didesnė vidutinė oro temperatūra, tuo didesnė deguonies koncentracija, vanduo šarmingesnis ir didesnė ištirpusių vandenų koncentracija.

„Krituliai sumažina deguonies koncentraciją, vanduo tampa rūgštesnis ir išplauna ištirpusių druskų koncentracijas. Kuo ilgesnis maksimalus grunto užšalimo laikas, tuo mažesnė nitratų koncentracija.

Grunto užšalimo trukmė taip pat neigiamai veikia nitratų ir ištirpusių druskų koncentraciją“, – pristatydama tyrimą kalbėjo prof. dr. L. Česonienė.

Autorius: Asta Laukaitienė
Gudinas - mobilioji apacia 21.03.14

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Norėdami parašyti savo nuomonę – prisijunkite.

Taip pat šia tema skaitykite
Skaitomiausios naujienos
Verslo informacija
Apklausa
Ar Lietuvos žemės ūkis geba prisitaikyti prie klimato kaitos?
Visos apklausos