Vilnius. Žmonių ir gyvūnų sveikata tarpusavyje glaudžiai susijusi, yra ligų, kurios iš gyvūno persiduoda žmogui. Tai – zoonozės. Priskaičiuojama daugiau nei 200 zoonozinių ligų, kuriomis tiesioginiu arba netiesioginiu būdu žmonės užsikrečia nuo gyvūnų.

Ta tema Vilniuje vyko tarptautinė konferencija „Vienas pasaulis – viena sveikata. Zoonozės ir geroji patirtis“, kurią organizavo Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) kartu su Europos maisto saugos tarnyba (EFSA).

Tarptautinėje konferencijoje dalyvavo specialistai iš Lietuvos ir užsienio šalių

„Kuo sveikesni gyvūnai, tuo kokybiškesni maisto produktai ir geresnė visuomenės sveikata. Šiai dienai pasauliui ir Lietuvai labai aktuali žmonių ir gyvūnų užkrečiamųjų ligų problematika, šių ligų ir patiriamų nuostolių suvaldymo klausimai. Sveikatos užtikrinimo grandinėje svarbūs visi – nuo politikų iki verslo atstovų, nuo kontrolės institucijų iki privačių veterinarijos gydytojų“, – sveikindamas susirinkusius kalbėjo VMVT direktorius Darius Remeika, šiame specialistų forume raginęs pasidalinti gerosios praktikos pavyzdžiais.

„Sveikatos užtikrinimo grandinėje svarbūs visi – nuo politikų iki verslo atstovų, nuo kontrolės institucijų iki privačių veterinarijos gydytojų“, – teigė VMVT direktorius Darius Remeika

LSMU Veterinarijos akademijos kancleris prof. Mindaugas Malakauskas apžvelgė atliekamus mokslinius tyrimus, susijusius su zoonozėmis. „Apie šias zoonozes Lietuvoje kalbama gana retai, bet jos visos susijusios ir su žmonių sveikata“, – teigė profesorius.

LSMU Veterinarijos akademijoje neseniai pradėta vystyti tyrimų sritis apie hepatito E viruso  (HEV) epidemiologinius tyrimus, kuriuos atlieka Anatomijos ir fiziologijos katedros mokslininkai (vadovas prof. Arūnas Stankevičius). Tai virusas, kuris seniai žinomas kaip turintis potencialą plisti per maistą ir priskiriamas zoonozėms. Skirtingose pasaulio šalyse yra įvertinti įvairūs šio viruso genotipai, kurie gali turėti įtakos žmonių sveikatai, tačiau Lietuvoje iki šiol tokių tyrimų nebuvo atlikta. Veterinarijos akademijos mokslininkų grupė atliko HEV paplitimo tyrimus kiaulių ir šernų populiacijose.

Tyrimai parodė, kad virusai gana dažnai turėjo kontaktą su šiais gyvūnais. 43,75 proc. kiaulių ir 73 proc. šernų mėginių buvo nustatyti IgG antikūnai prieš HEV. Mėginiuose, paimtuose iš elnių, briedžių, virusas aptinkamas rečiau. Pasak prof. M. Malakausko, svarbu tai, kad genotipavus virusą, nustatytas trečias genotipas ir potipis, kuris tradiciškai priskiriamas prie žmonių susirgimus sukeliančių ir didžiausią zoonotinį potencialą turinčių HEV genotipų. Taigi, atlikę tyrimus mokslininkai mano, kad kiaulės ir šernai, šių virusų šaltinis, turi kelti tam tikrą susirūpinimą, kadangi yra grėsmė virusus perduoti žmogui.

LSMU Veterinarijos akademijos kancleris prof. Mindaugas Malakauskas apžvelgė atliekamus mokslinius tyrimus, susijusius su zoonozėmis

Ar HEV susijęs su paukštininkyste? Atsakydamas į šį klausimą, M. Malakauskas prisiminė palyginti neseniai atliktus tyrimus Šiaurės Amerikoje, Australijoje, kur buvo nustatyti žmonių susirgimai, kurių priežastis buvo HEV, išskirtas iš paukščių. „Dabar vyksta diskusijos, ar HEV, išskirtas iš paukščių, gali būti priskirtas penktajam genotipui, kokį vaidmenį jis atlieką žmonių susirgimams“, – sakė LSMU VA profesorius.    

Šioje aukštojoje mokykloje atliekami ir erkinio encefalito viruso tyrimai. Baltijos šalyse, pagal PSO, dažniausiai registruojami susirgimai erkiniu encefalitu. Šiuo metu pradedami viruso paplitimo tyrimai, taip pat pradėta tirti, kaip dažnai virusas išskiriamas su pienu, kaip įvairios gamybos, perdirbimo technologijos lemia viruso išgyvenamumą.

Dar viena LSMU VA atliekamų tyrimų sritis – echinokokozės epidemiologiniai tyrimai (vadovas prof. Mindaugas Šarkūnas). „Tai nėra dažnas susirgimas Lietuvoje, bet labai pavojingas žmogui, tradiciškai diagnozuojamas labai vėlai. Kasmet registruojama keliolika šios ligos atvejų. Trečdalis susirgusiųjų, diagnozavus ligą, išgyvena ne ilgiau kaip metus“, – apie tyrimo svarbą kalbėjo prof. M. Malakauskas.

Mokslininkai tyrė, kaip dažnai gyvūnai yra užsikrėtę ligos sukėlėju Echinococcus multilocularis. Buvo ištirta beveik 270 lapių, 58 proc. jų buvo užsikrėtusios šiuo parazitu. Usūrinių šunų užsikrėtimas, rodo tyrimai, mažesnis. „Suaugusių lapių organizme viename grame gali būti iki tūkstančio šių parazitų, tai rodo, kokie parazitų mastai patenka į aplinką, - kalbėjo M. Malakauskas. – Tarp šunų ir kiaulių šie parazitai nėra plačiai paplitę, nesiekia vieno procento. Dėl to labai svarbus veterinarijos gydytojų vaidmuo, aiškinant gyvūnų dehelmentizavimo svarbą, nes, mokslininkų teigimu, Lietuva yra endeminė Echinococcus multilocularis paplitimo zona – nors susirgimų nėra daug, bet rizika užsikrėsti vertinama kaip didelė, o poveikis sveikatai labai žalingas.“

E. coli ir antimikrobinio atsparumo tyrimus atlieka dr. Modesto Ružausko vadovaujama mokslininkų grupė. Ištyrus apie 150 iš paukštienos produktų išskirtų E. coli padermių, nustatyta, kad atsparumas ampicilinui ir kai kuriems kitiems antibiotikams siekia 50–60 proc. Aukštas E. coli atsparumo lygmuo yra fluorochinolonams, cefalosporinams, karbapenemams. Palyginus iš kitų šaltinių, pvz., gyvūnų augintinių, išskirtų E. coli bakterijų atsparumą, tai ampicilinui ar kitiems antibiotikams jų atsparumas yra nuo kelių iki keliolikos kartų mažesnis.

Prof. M. Malakauskas pabrėžė, kad ištirtų mėginių kiekis neleidžia daryti labai griežtų išvadų, bet parodo tam tikras tendencijas. Iš žirgų išskirtos padermės taip pat mažiau atsparios antimikrobinėms medžiagoms, palyginti su iš produkcijos gyvūnų išskirtomis E. coli padermėmis. Tai, pasak profesoriaus, tik dar kartą įrodo, kaip svarbu tinkamai naudoti antimikrobines medžiagas.

LSMU VA mokslininkai pirmieji išskyrė laukinių paukščių (jūrinio kiro) žarnyno E. coli, kuri turėjo atsparumo geną, lemiantį atsparumą kolistinui. Tai aktualu, nes paukščiai migruoja dideliu atstumu, be to, gali ieškoti maisto šiukšlynuose, ir tokiu būdu platinti šitą geną.

Lietuvoje taip pat aptiktos Staphylococcus aureus  bakterijos mėginiuose, išskirtuose iš kiaulių. Nustatytas ir genotipas, kuris, kaip pasirodė, dažniausiai sukelia žmonių susirgimus ir kurį gali platinti gyvūnai.

Kampilobakterijų tyrimai Veterinarijos akademijoje atliekami jau daugiau negu dešimtmetį. „Tyrimai daugiau orientuoti į mokslinius tyrimus ir fundamentiką, tačiau keli tyrimai buvo susiję ir su paukštynais. Maždaug nuo 2007 m. registruojamas sergamumas kampilobakterioze nuolat didėja, nors Lietuvoje dar nesiekia ES vidurkio. Susirgimas kampilobakterioze labai lenkia kitas zoonozes, todėl šito sukėlėjo ignoruoti negalima“, – teigė prof. M. Malakauskas.

Prieš kelerius metus buvo atliktas tyrimas, kai LSMU VA mokslininkai bandė nustatyti, kaip ir kodėl keičiasi kampilobakterijų dinamika. Dviejų metų laikotarpiu buvo vertinama viena paukštidė ūkyje, kai tame pačiame pastate vienas paskui kitą buvo auginami 13 broilerių pulkų. Paukštynas buvo pasirinktas todėl, kad 50–80 proc. susirgimų kampilobakterioze siejami su paukštienos gamybos grandine.

Buvo tiriamas kraikas pagrindiniame pastate ir aplinkinėse paukštidėse, persirengimo patalpos, žolė ir dirva 100 m atstumu nuo pagrindinės paukštidės, mokslininkai stebėjo, kaip toli gali nukeliauti kampilobakterijos. Buvo tiriamos ir balos, nes vandenyje jos gali išgyventi ilgesnį laiką, taip pat laukiniai paukščiai, žiurkių, kitų laukinių gyvūnų išmatos, musės, broilerių kloakos, vandentiekio vanduo, tiekiamas į paukštidę.  

Per tyrimo laikotarpį buvo ištirta apie 1 500 mėginių, penktadalis jų buvo užkrėsti kampilobakterijomis. Buvo aptikta žmonių susirgimą dažniausiai sukelianti C. jejuni rūšis, taip pat kitos, tarp jų – ir E. coli. Kampilobakterijomis buvo užsikrėtę 40 proc. broilerių. Didžioje dalyje pulkų kampilobakterijos aptiktos artėjant skerdimo laikui. Jų aptikta kraiko mėginiuose (23,6 proc.), taip pat balų vandenyje (28,3 proc.). Kampilobakterijos nebuvo išskirtos iš musių, laukinių gyvūnų išmatų, broileriams girdyti skirto vandens. Pikas, kada dažniausiai aptinkamos kampilobakterijos broileriuose, sutampa su piku kraiko mėginiuose tiek pagrindinėje, tiek aplinkinėse paukštidėse.

„Atlikę išskirtų kampilobakterijų genotipavimą aptikome, kad kai kurių jų genotipai aptinkami tiek broilerių pulke, tiek paukštyno aplinkoje. Ir būtent šiems genotipams priskirtos kampilobakterijos, specifinis jų genotipas, sudarė ketvirtadalį visų tirtų kampilobakterijų izoliatų. Aptiktas specifinis genotipas 7-iuose pulkuose. Toliausiai jis aptiktas apie 80 m. nuo paukštidės, tiriant žolės ir grunto vandenį. Tai parodo, kiek svarbu laikytis tam tikrų biosaugos priemonių“, – kalbėjo M. Malakauskas.

Mokslininkai atkreipė dėmesį ir į biosaugos priemonių poveikį paukštidėje. Pasirinko paukštides su vadinamuoju prieškambariu, kuriame persirengiama ir atliekama kitokių operacijų. Įvertinus tokiose paukštidėse laikomus pulkus, jų užsikrėtimą, mokslininkai nustatė ir užsikrėtusių, ir neužsikrėtusių pulkų. O pulkai, laikomi paukštidėse be prieškambario, nėra užsikrėtę kampilobakterijomis. „Tai nustebino, bet tokius netikėtus rezultatus gavo ir kitos šalys, įvertinusios pulkų užsikrėtimą pagal tai, ar yra dezinfekcinis barjeras, ar nėra, – nesant tokio barjero, pulkai nebuvo užsikrėtę, o paukštidėse su dezobarjerais buvo ir užsikrėtusių, ir ne. Mokslininkų manymu, tokie rezultatai buvo užfiksuoti todėl, kad dezobarjeras nebuvo tinkamai prižiūrimas ir tapo pagrindiniu taršos šaltiniu. Tai iliustruoja, kaip svarbu tinkamai laikytis biosaugos priemonių“, – dar kartą pabrėžė profesorius.

Apibendrindamas jis teigė, kad siekiant pažaboti bet kokią zoonozę, siekiant tikslo „vienas pasaulis – vienas sveikata“, labai svarbi atsakinga žmonių veikla, ypač didelis vaidmuo tenka ir veterinarijos gydytojams.

Konferencijoje zoonozių situaciją Europos Sąjungoje ir pasaulyje su Lietuvos pranešėjais taip pat apžvelgė Europos Komisijos sveikatos ir maisto saugos generalinio direktorato politikos formavimo specialistė Angela Bolufer De Gea. Pranešimą apie rizikos vertinimu pagrįstą zoonozių kontrolę perskaitė EFSA Biologinių pavojų ir teršalų skyriaus vyr. mokslinė bendradarbė Winy Messens, gerąja praktika apie nacionalinę salmonelių kontrolės programą pasidalino Suomijos maisto saugos tarnybos Gyvūnų sveikatos ir gerovės departamento direktorė dr. Terhi Laaksonen, apie salmonelių plitimo valdymą papasakojo Švedijos Nacionalinio veterinarijos instituto Epidemiologijos ir ligų kontrolės departamento epidemiologė dr. Elina Lahti.

Konferencijos rengėjai ir pranešėjai (iš kairės): Vidmantas Paulauskas (VMVT), prof. Romas Gružauskas (KTU), dr. Viktoras Žebelovičius („KG Group LT“), Darius Remeika (VMVT), dr. Elina Lahti (Švedija), dr. Terhi Laaksonen (Suomija), Česlova Butrimaitė-Ambrozevičienė (NMVRVI), prof. Mindaugas Malakauskas (LSMU VA), Angela Bolufer De Gea (Europos Komisija), Winy Messens (EFSA), dr. Saulius Petkevičius (Pasaulinė mokslinė paukštininkystės asociacija, „Putnu fabrika Kekava“)

MŪ inf.