Kaunas. Mokslo ir verslo sinergija sudaro sąlygas atsirasti inovatyviems produktams. Lietuvoje iš tropinių juodųjų plokščiamusių lervų jau išgaunamas funkcinis maistas žmonėms ir pašarai gyvūnams, o iš lervų išmatų gaminamos vertingos trąšos dirvožemiui.

Drauge su verslu Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) doc. dr. Juozo Pekarsko sukurtos inovacijos jau yra pelniusios ne vieną apdovanojimą. Vis dėlto ekspertas prisipažįsta, kad įmonės „Insectum“ vadovų kvietimas bendradarbiauti kuriant inovatyvius produktus pasitelkiant juodąsias plokščiamuses (Hermetia illucens) jam buvo nemažas iššūkis.

Organinių atliekų tvarkymu užsiimanti įmonė sprendė problemą, kaip iš plokščiamusių lervų išmatų generuoti pridėtinę vertę gaminant trąšas. Šios lervos gali misti praktiškai visų rūšių žemės ūkio ir maisto pramonės nekondicinėmis atliekomis, o pritaikius atitinkamas technologijas jas vėl galima paversti vertingais produktais.

„Tai yra svarbiausias bioekonomikos principas. EK yra konstatavusi, kad iki 70 proc. Europos dirvožemių šiuo metu nėra sveiki, o siekiant dirvožemį pagerinti, biologinės trąšos yra pačios vertingiausios“, – sako doc. dr. J. Pekarskas.

Tam, kad iš plokščiamusių lervų išmatų būtų sukurtas aukštos kokybės zookompostas, ekspertui su komanda prireikė visų metų eksperimentinio darbo. O sukurta granulinė šio komposto forma buvo pirmoji pasaulyje.

Unikalios savybės laukia naujų tyrimų

Pasak doc. dr. J. Pekarsko, lervų išmatos savaime dar nėra trąšos. Sėkmingai biofermentacijai reikalingi anglies šaltiniai, t. y. šiaudai arba mediena ir atitinkamos anglies bei azoto proporcijos. Mokslininko ateities planuose – nauji plokščiamusių potencialo tyrimai. Bus siekiama išsiaiškinti, kokią įtaką zookomposto savybėms daro skirtingi lervų pašarai. Planuojama kurti ir naujų tręšiamųjų produktų, bus analizuojama, kokią įtaką įvairios trąšos daro mūsų šalies dirvožemių savybėms bei augalams.

„Į mitybos grandinę norint įtraukti plokščiamuses, dar reikėtų atlikti daug ir įvairių tyrimų, kadangi apie šių vabzdžių potencialą pasaulyje žinoma labai mažai. Tačiau akivaizdu, kad žmonijai atėjo laikas ieškoti alternatyvų, nes beatodairiškai eikvojami esami ištekliai nėra beribiai“, – sako VDU ŽŪA mokslininkas.

Juodosios plokščiamusė lervos pasitelkiamos inovatyvių produktų gamybai (VDU ŽŪA nuotr.)

Iš bioatliekų gaminami vertingi baltymai ir riebalai

UAB „Insectum“ direktorius Stanislavas Tracevičius pasakoja, kad ilgą laiką jo vadovaujama įmonė iš organinių atliekų gamino kompostą, kurio viena sudėtinių dalių – medienos drožlės. Tačiau rinkoje brangstant medienai komposto gamybos savikaina ėmė sparčiai kilti.

Tuo metu įmonėje kilo mintis užsienyje įsigyti tropinių plokščiamusių ir jų lervas panaudoti perdirbant organines atliekas. Pirmąsias plokščiamusių lervas įmonė Vokietijoje įsigijo dar prieš septynerius metus, tačiau tam, kad procesai vyktų sklandžiai teko daug eksperimentuoti.

„Iš plokščiamusių lervų galima gauti įvairią naudą. Visų pirma, jos pajėgios maitintis pačiomis įvairiausiomis organinėmis atliekomis. Maža to – iš pačių lervų išgaunami vertingi, žmogaus ir gyvūnų organizmo lengvai pasisavinami baltymai ir riebalai, kurie gali būti naudojami farmacijos, maisto, grožio pramonėje. Lervų išmatos taip pat turi savo vertę, nes iš jų gali būti gaminamos vertingos dirvožemio trąšos“, – vardija S. Tracevičius.

Savo organizmo bakterijomis plokščiamusių lervos geba neutralizuoti toksinus, išsiskiriančius iš yrančių organinių atliekų. Todėl iš lervų pagaminti milteliai, turintys antibakterinių savybių, gali būti naudojami tiek farmacijos pramonėje, tiek tapti sveikatinančiu pašarų papildu gyvuliams, paukščiams, žuvims.

Įmonė šiuo metu dirba tik kelių procentų pajėgumu ir džiovintų bei šaldytų lervų pašarus gamina pramoniniu būdu auginamiems paukščiams, kiaulėms, tvenkinių žuvims bei naminiams gyvūnams. Iš lervų riebalų įmonėje gaminamas aukštos kokybės muilas.

Anot S. Tracevičiaus, plokščiamusių naudojimą reglamentuojanti EK direktyva gerokai atsilieka nuo bioekonomikos plėtros poreikių, todėl standartizuoti ir sertifikuoti gamybą yra labai sudėtinga. Vis dėlto Europos maisto saugos tarnyba į Naujų maisto produktų sąrašą juodąją plokščiamusę įrašiusi pirmuoju numeriu, tad įmonės vadovas viliasi, kad plokščiamusių ir kitų vabzdžių produktų proveržis įvyks per artimiausius 10 metų.