Londonas. Bioinžinieriai kuria nebrangią technologiją, padėsiančią ūkininkams optimaliai panaudoti trąšas ir sumažinti aplinkos taršą.

Paskaičiuota, kad dėl pertręšimo 12 proc. visos ariamos žemės tapo netinkama ūkininkauti. Be to, dėl azoto trąšų perviršio išsiskiria azoto oksidas, kuris prisideda prie klimato kaitos krizės, o į vandens telkinius nutekėjusios trąšos šalina deguonį.

Optimaliai jas paskirstyti sudėtinga: per daug – kenčia aplinka ir finansai, per mažai – prastėja derlius. Dirvos mėginius siųsti į laboratoriją brangu, rezultatai gaunami ne iš karto, todėl jų nauda irgi menka.

Šioms problemoms spręsti Londono imperatoriškojo koledžo specialistai sukūrė jutiklį „chemPEGS“, fiksuojantį amoniako kiekį dirvoje. Dirbtinio intelekto programa taip pat matuoja oro sąlygas, laiką po paskutinio tręšimo, dirvos rūgštingumą ir laidumą elektrai.

Taip gaunama prognozė, kiek azoto dirvoje yra dabar, kaip keisis jo kiekis per 12 dienų. Turint šiuos duomenis pavyksta tiksliau pasirinkti geriausią kito tręšimo laiką.

„Sunku įvertinti problemas, kurių pertręšimas kelia aplinkai ir ekonomikai. Mūsų technologija – būdas augintojams sureguliuoti tręšimą pagal dirvos ir augalų poreikius“, – sako tyrimo vadovas, bioinžinierius dr. Maxʼas Grellʼas (Maksas Grelas).

Tikimasi, kad „chemPEGS“ ir dirbtinio intelekto programa pirkėjams taps prieinama po 3–5 metų.