![Basf A1 2024 07 01](/media/public/6a/64/6a645b3c-ea76-4263-afe3-8b569715e9a4/basf_a1_2024_07_01_nvigor_825x260.jpg)
![Basf m1 2024 07 01](/media/public/a3/9e/a39ec169-95cf-46b5-b053-cfadcf038d75/basf_m1_2024_07_01_invigor_456x177.jpg)
![](/media/thumbnails/public/89/15/89151e5f-cd3e-47b5-8bef-b84a40d3829a/parselis-kiaule-pixabay_nuotr.jpg__1222x684_q85_autocrop_crop-smart_subsampling-2.jpg)
Kopenhaga. Tarptautinė mokslininkų komanda sukūrė algoritmą, leidžiantį pagal kiaulių kriuksėjimą suprasti, kokias emocijas jos išgyvena, rašo „Science Daily“.
Specialistų iš Danijos, Šveicarijos, Prancūzijos, Vokietijos, Norvegijos ir Čekijos sukurtas algoritmas geba 92 proc. tikslumu nustatyti, kad degloji patiria teigiamą emociją („laiminga“ arba „susijaudinusi“) arba jaučiasi prastai, pavyzdžiui, bijo arba išgyvena stresą.
Mokslininkai įrašinėjo kiaulių garsus, elgesį ir širdies ritmą įvairiausiose situacijose: pradedant paršelių žindymu, grąžinimu motinoms po atskyrimo ir baigiant kastracija ar skerdimu.
Pagal surinktus duomenis – daugiau nei 7000 garso įrašų – bandyta nustatyti, ar yra ryšys tarp kriuksėjimo ir emocijų, ar įmanoma jas atskirti tik pagal garsus.
Tyrimas patvirtino, kad stresuodamos kiaulės skleidžia daugiau aukšto dažnio garsų (žviegia), o trumpi, žemo dažnio kriuktelėjimai gali reikšti tiek teigiamas, tiek neigiamas emocijas.
Programinė įranga atskleidė ir visai naują kriuksėjimo būdą, atsirandantį dėl situacijosų, kurios nėra nei akivaizdžiai teigiamos, nei neigiamos (pvz., į gardą įdėjus nematytą daiktą).
Gyvūnų gerovė – palyginti naujas tyrimų laukas, atsiradęs per pastaruosius 20 metų. Šiandien daugiausia dėmesio skiriama fizinei naminių gyvulių ir paukščių sveikatai, šiam tiksliui jau sukurta ir sistemų, automatiškai stebinčių įvairius rodiklius. Tačiau analogiškų sistemų, galinčių įvertinti psichinę gyvulių gerovę, dar nėra.
„Išmokėme algoritmą iškoduoti kiaulių garsus. Dabar mums reikia žmogaus, galinčio įdiegti algoritmą į programėlę, kuria ūkininkai galėtų naudotis, kad jų auginami gyvuliai jaustųsi geriau“, – sako Kopenhagos universiteto prof. Elodie Briefer.
Taip pat šia tema skaitykite
-
Antroji prognozė: žieminių augalų derlingumas bus artimas vidurkiui
2024-07-23 -
Salyklinių miežių tyrimai: kokie baltymai lemia kokybę
2024-07-12 -
Mėšlas padės kompostuoti sunkiai yrančias atliekas?
2024-07-05
Skaitomiausios naujienos
-
Paskelbti laukų stebėjimo rezultatai
2024-07-16 -
Pirmieji kombainai jau miežių laukuose
2024-06-28 -
Rapsų kainos pakilo iki aukščiausio lygio per 16 mėnesių
2024-07-08
(0)