Oslas. Norvegijos mokslininkai ištyrė, kokiais kriterijais vertinti nujunkymo laiką: pagal veršelio amžių, suvartojamo pieno ar koncentratų kiekį. Geriausi augimo rezultatai gaunami, kai atsižvelgiama į jauniklio gebėjimą ėsti kietą pašarą.

Natūralioje aplinkoje galvijų žindenės ir veršeliai nustato savo žindymo grafiką, jaunikliai nujunksta palaipsniui – individualaus amžiaus. Priešingai yra dirbtinio auginimo sistemose, kuriose patelės kontaktuoja su veršeliais minimaliai, nujunkymas vyksta pagal žmonių nustatytą tvarką, atsižvelgiant į jauniklio amžių ar suėdamus pašarus.

Atlikta daug veršelių individualių savybių ir elgesio tyrimų, daugiausia su pieninėmis veislėmis, pavyzdžiui, holšteinais. Tarptautinė mokslininkų komanda, kuriai vadovavo specialistai iš Norvegijos, analizavo dvejopos paskirties (mėsinės ir pieninės) Norvegijos žalųjų veislės veršelių individualių savybių ir nujunkymo metodo įtaką ankstyvam maitinimosi elgesiui ir augimui.

Pasak vyriausiosios tyrėjos dr. Lauros Whalin iš Norvegijos veterinarijos instituto, mokslininkų tikslas – nustatyti, ar asmenybės bruožai, ypač socialumas, susijęs su Norvegijos žalųjų veršelių maitinimosi elgesiu ir augimo skirtumais.

Taip pat siekta įvertinti individualių bruožų ir nujunkymo metodo (pagal amžių arba suėsto kieto pašaro kiekį) sąsajas su jauniklių elgesiu ir augimu. 

Norėdami įvertinti veršelių reakcijas į naujas situacijas ir išryškinti tam tikrus bruožus, pavyzdžiui, smalsumą ar bailumą, mokslininkai atliko naujos aplinkos ir objektų testus. Siekdami geriau suprasti gyvūnų socialumą, pasirinko socialinės motyvacijos testas. Išskirti trys veršelių asmenybių tipai: žaismingas / tyrinėjantis, balsingas / aktyvus, komunikabilus.

Nustatyta, kad noriai aplinką tyrinėję veršeliai prieš nujunkymą per dieną suvartodavo daugiau pieno ir koncentratų. Aktyvūs ir dažniau mykę jaunikliai prieš nujunkymą suvartodavo mažiau pieno ir koncentratų, komunikabilūs – mažiau kietų pašarų.

Mokslininkai pastebėjo, kad pagal koncentratų suvartojimą nujunkyti veršeliai vėliau ėdė geriau ir priaugo daugiau svorio (greičiausiai dėl to, kad įprato ėsti kietus pašarus), palyginti su tais, kurie nujunkyti pagal amžių. 

Mokslininkai leidinyje „Journal of Dairy Science“ rašo, kad norvegų žalųjų veršelių socialumo bruožai susiję su individualiais pieno ir koncentratų suvartojimo skirtumais.

Nors ryšys tarp bruožų, maitinimosi elgesio ir augimo nepriklausė nuo nujunkymo metodo, laipsniškas nujunkymas, pagrįstas individualiu koncentratų suvartojimu, suteikia galimybę nujunkyti tokiu tempu, kuris atitinka kiekvieno jauniklio poreikius ir prisideda prie geresnės sveikatos.