Sakramentas (JAV), lapkričio 16 d. JAV ir Europos mokslininkai kuria augalus, kurie žudo kenkėjus, blokuodami jų genų veiklą. Šie augalai atakuoja tik tam tikrus konkrečių kenkėjų genus, todėl technologija laikoma saugesne aplinkai nei ankstesnieji kovos su kenkėjais metodai. Tiesa, kol kas nėra vieningos nuomonės dėl to, ar taip pakeistus augalus žmonėms valgyti yra saugu, praneša interneto svetainė „technologyreview”.

RNR interferencija – kas tai?

RNR, arba ribonukleininė rūgštis dalyvauja paverčiant organizmų genetinę informaciją baltymais – pagrindine statybine medžiaga. RNR interferencija – procesas, kuris paprastai vyksta gyvuose organizmuose (ne augaluose!), pradedant kirmėlėmis ir baigiant žmonėmis. Per šį procesą RNR „nutildo“ tam tikrus ląstelių genus, todėl sustoja ir atitinkamų baltymų gamyba.

Mokslininkai sugebėjo pakeisti augalus taip, kad juose atsirastų genų, sukeliančių RNR interferenciją, nukreiptą prieš tam tikrus kenkėjų genus. Pavyzdžiui, Kinijos mokslų akademijos tyrinėtojai taip genetiškai pakeitė medvilnės augalus, kad jų užėdę vikšrai nebegali pasigaminti augalų nuodus suskaidančių baltymų ir nugaišta. Savo ruožtu JAV ir Belgijos mokslininkai sukūrė kukurūzus, kurie „nutildo“ vikšrų genus, atsakingus už energijos gamybą. Tokie kukurūzai vikšrus pribaigia per 12 dienų.

Kenkėjams prisitaikyti nepavyks

Iki šiol efektyviausias genetinis būdas kovoti su kenkėjais buvo augalų modifikavimas, „priverčiant” juos gaminti nuodingą baltymą Bt. Dėl šio baltymo vabzdžiai, ėdantys tokius augalus, tampa vangūs, vėliau nustoja maitintis ir galop nugaišta. Tačiau Bt neveikia daugelio kenkėjų, tarp jų ir kukurūzų šaknis graužiančių vikšrų, kurie jas sudoroja taip, kad augalai virsta nuo vėjo. Mokslininkai spėja, kad kenkėjai tampa atsparūs toksinui. Kitas Bt toksino trūkumas yra tai, kad baltymas veikia labai plačiai ir gali numarinti vabzdžius, kurie augalams grėsmės nekelia. Tuo tarpu RNR interferenciją galima sureguliuoti taip, kad ji veiktų konkrečias kenkėjų rūšis.

JAV Kalifornijos universiteto profesorius Abhaja Dandekaras (Abhaya Dandekar) tikina, kad RNR interferencija yra patrauklus metodas, kadangi kenkėjai negalės jam pasipriešinti. „Vienintelis būdas – išjungti visą sistemą“ – aiškina mokslininkas. Ką tai reiškia? Pasirodo, RNR interferencija yra svarbi kenkėjų imuninės sistemos dalis. Taigi, „išjungę" šį procesą, kenkėjai greitai susirgtų.

Laukia daug tyrimų

Tiesa, kiti tyrėjai įspėja, kad džiaugtis technologija gali būti per anksti. „Kenkėjų kontrolė RNR interferencijos metodu yra įdomi, tačiau svarbu įvertinti jį ekologiniu aspektu“, – sako JAV Harvardo medicinos mokyklos skyriaus direktorius Bernardas Prevotas (Bernard Mathey-Prevot). Jo teigimu, labai sunku iš anksto žinoti, ar toks metodas nepakenks kitiems vabzdžiams. Be to, genų „nutildymo“ mechanizmas gali persimesti į kitus augalus arba organizmus, pavyzdžiui, dirvos bakterijas. Kas tada nutiktų – dar nežinia.

Tarptautinės žemės ūkio biotechnologijų kompanijos „Monsanto“ atstovas Tajus Vonas (Ty Vaughn) teigia, kad technologija dar tik pradedama bandyti praktiškai, ir prireiks daugybės eksperimentų, kol modifikuotus kukurūzus – juos kuria ši kompanija – bus galima pristatyti rinkai. Nors žmonių ir vabzdžių genai panašūs, vargu ar įmanoma, kad kukurūzai nutildytų ir žmonių genus. Taip yra todėl, kad sudėtingesni organizmai RNR tiesiog suvirškina.

Kol kas neaišku, kaip plačiai technologija galės būti pritaikyta pesticidams gaminti, nes ji gali neveikti daugelio kenkėjų. Visgi ji įveikė medvilnės ir kukurūzų šaknų vikšrus, kurie yra vieni labiausiai paplitusių kenkėjų, todėl net jei visi kiti liks nepaliesti, poveikis žemės ūkiui vis tiek bus didelis.

MŪ inf.