Lundas (Švedija). Naujos technologijos jau leidžia masiškai gaminti feromonus, kurie sustabdo kenkėjų dauginimąsi keisdami jų elgesį.

Kasmet įvairūs vabzdžiai sunaikina daugiau nei 20 proc. pasaulio derliaus. Ūkininkai su kenkėjais kovoja pesticidais, tačiau dalis jų yra žalingi sveikatai, o daugelis – ekosistemoms.

Ieškodami aplinkai draugiškesnių sprendimų, mokslininkai jau senokai domisi kenkėjų dauginimosi procesais. Yra žinoma, kad vabzdžių patelės visiškoje tamsoje pritraukia partnerius neskleisdamos jokio garso, t. y. išskirdamos lytinius feromonus. Patinėliai juos užuodžia ir pagal kvapą atseka iki patelių, kurios gali būti už šimtų metrų, kai kuriais atvejais – kilometro ar toliau.

„Galime paskleisti dirbtinius feromonus visame lauke, kad tvyrotų ore ir užmaskuotų signalą iš realios patelės“, – aiškina Lundo universiteto feromonų grupių tyrėjas Hong-Lei Wang.

Jo teigimu, feromonų rūkas labai apsunkina patinėlio galimybes rasti patelę, tad populiacija pradeda nykti.

Ūkininkai tokiu būdu naudoja feromonus dešimtmečius, tačiau ribotai. Pagrindinė kliūtis – dideli gamybos kaštai, dėl kurių iki šiol sintetiniais feromonais apsimokėjo saugoti tik aukštos vertės maistines kultūras, pavyzdžiui, vaisius.

H. L. Wang su kolegomis atrado būdą, kaip pasigaminti ne tik pigesnių, bet ir kenkėjus, kurie ėda pigesnes kultūras (pvz., kopūstus, pupeles), viliojančius feromonus.

Pirmiausia mokslininkai nustatė vabzdžių genus, kurie kontroliuoja pageidaujamo lytinio hormono gamybą. Tuomet juos perkėlė į kitą biologinę (šiuo atveju – rapsus), kad gamintų feromonus dideliais kiekiais.

Iš augalų išgauti feromonai išbandyti lauko sąlygomis. Paaiškėjo, kad jie klaidino kenkėjus taip pat efektyviai, kaip ir įprasti sintetiniai feromonai.

Prireikė beveik 10 metų, siekiant įrodyti, kad nauja feromonų technologija veiksminga. Dabar specialistai ieškos būdų, kaip išplėsti proceso apimtis ir pristatyti jį rinkai.

Didžiausias feromonų privalumas – jie nežudo vabzdžių, tik veikia jų elgesį, priešingai nei pesticidai, kurie dažnai numarina ir daug kitų, nesusijusių rūšių. Be to, feromonai netoksiški žmonėms, o vabzdžiai ilgainiui neišsiugdo atsparumo savo pačių komunikacijos signalams.

Technologija, net ir taikoma komerciniu mastu, turi silpnų vietų. Feromonai geriausiai veikia tada, kai paskleidžiami labai plačiai, todėl ūkininkai turėtų bendradarbiauti šiuo klausimu vieni su kitais.

Be to, iš augalų išgauti feromonai – GMO technologija, todėl ji gali apskritai nepasiekti Europos, kurioje šiai sričiai taikoma daug apribojimų. Galiausiai, kai kurių kenkėjų patelės išskiria sudėtingus feromonus, kuriuos sudaro dvi ar trys skirtingos medžiagos. Kiekvienai iš jų reikėtų atskiros ir įteisintos genetiškai modifikuotų augalų veislės, tad tokių feromonų gamyba būtų gerokai brangesnė.

Specialistų teigimu, vienos priemonės neužteks, kad kenkėjų kontrolė būtų ne tik tvari, bet ir efektyvi. Mat konkurencija su pesticidais didžiulė – jie ne tik lengvai prieinami ir naudojami, bet ir plačiai veikia, gana pigūs.