Varėna. Ekologiškos produkcijos paklausa auga, tačiau ekologiniu ūkininkavimu užsiimantiems žemdirbiams reikėtų didesnės mokslininkų pagalbos. Apie tai kalbėta Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) Perlojos bandymų stotyje vykusioje mokslo darbuotojų ir ūkininkų diskusijoje.

Jau daugiau kaip dešimt metų Perlojos bandymų stoties laukuose atliekami ekologiniai tyrimai. „Drąsus žingsnis buvo žengtas 2005-aisiais - nuspręsta imtis ekologinių tyrimų nuomojamuose laukuose su ne pačia geriausia technika. Dabar galiu tvirtai pasakyti - ekologinis ūkininkavimas šiuose kraštuose pasiteisino", - pradėdama konferenciją „Ekologinės žemdirbystės ekosistemos įtaka lengvų dirvožemių tvarumui ir augalų produktyvumui" teigė Perlojos bandymų stoties direktorė dr. Rūta Česnulevičienė.

Konferencijos „Ekologinės žemdirbystės ekosistemos įtaka lengvų dirvožemių tvarumui ir augalų produktyvumui" dalyviai

Kiekvienam regionui skirtinga sistema

„Svarbu žinoti, kokias priemones ekologiniuose ūkiuose taikyti, kad būtų išsaugotas ar net padidintas dirvožemio derlingumas", - pabrėžė LAMMC direktoriaus pavaduotojos mokslui dr. Žydrė Kadžiulienė.

Ž. Kadžiulienės teigimu, įvairiais tyrimais nustatyta, kad agroekosistemos produktyvumą ir kokybę galima pagerinti ankštinius augalus auginant deriniuose su kitais augalais, bet nuolat reikia ieškoti naujų sprendimų ir atlikti naujus tyrimus.

AnotLAMMC Žemdirbystės instituto vyresniosios mokslo darbuotojos dr. Dalios Feizienės, dirvožemis - gyvybiškai svarbi gamtinės aplinkos dalis. Pagrindinės dirvožemio tausojimo priemonės: tausojamasis žemės dirbimas, dvinarės sėjomainos, drenažo tvarkymas, augalinių liekanų įterpimas, dirvožemio vandens tausojimas, tausojamasis tręšimas.

Dr. Dalia Feizienė (nuotraukoje kairėje) ir dr. Žydrė Kadžiulienė

D. Feizienė, nuo 2005-ųjų tyrusi ketverias sėjomainas su skirtinga dalimi ankštinių ir varpinių augalų, padarė išvadas, kad augalų gebėjimas pasisavinti mitybos elementus organinėje sistemoje nebūtinai tiesiogiai ir teigiamai priklauso nuo dirvožemio turtingumo organinių medžiagų.

Nepaisant to, kad visose ekologinės žemdirbystės sistemose per 10 tyrimo metų laikotarpį įvyko esminis organinės medžiagos pagausėjimas, tikėtina, jog žemą augalų derlingumą nulėmė limituota mitybos elementų apykaita (ypač N ir P trūkumas).

Vidutinis žieminių  kviečių derlingumas neviršijo 2 tonų iš ha, žieminių rugių 1,16 tonos iš ha, vasarinių miežių derlingumas skirtingose sėjomainose svyravo nuo 1,15 iki 1,42 tonos iš ha, grikių 0,09-0,56 tonos iš ha, vasarinių kviečių 1,39-1,41 tonos iš ha, o raudonųjų dobilų šių metų derlius 7,13-7,95 tonos iš  ha.

LAMMC Joniškėlio bandymų stoties dr. Aušra Arlauskienė apžvelgė ir analizavo daugiamečių žolių įsėlio auginimo būdus. Jos teigimu, vienas iš svarbiausių augalų mitybos elementų yra azotas, kurio šaltiniai ekologiniame ūkyje yra dirvožemis, pupinių augalų fiksuotas azotas ir organinės trąšos. Norint pasiekti gerų augalininkystės rezultatų, kiekvienam Lietuvos regionui sėjomainą reikia parengti pagal jo dirvožemio specifiką, nes visai Lietuvai vienos sėjomainos sistemos negalima taikyti.

Varėnos rajono ūkininkai Gediminas Baublys ir Valdas Leikūnas tikino nepraleidžiantys nė vienos mokslinės konferencijos ar seminaro, nes visada gauna daug naudingos informacijos

Ekologinė žemdirbystė populiarėja

Ekologinės žemdirbystės plėtra, einanti per visą pasaulį, kasmet vis didėja, todėl auga ir investicijos į ekologinius tyrimus. Anot Žemės ūkio rūmų lektorės dr. Editos Karbauskienės, ekologinio ūkininkavimo patys principai reikalauja fundamentalumo, nes susiję su ekonominiais ir socialiniais dalykais.

„Yra daug taikomųjų ir fundamentaliųjų tyrimų. Mes norime, kad visi moksliniai tyrimai turėtų ekonominį pagrindimą ir ūkininkai matytų, apsimoka ar neapsimoka, ekologiškai ūkininkauti", - teigė E. Karbauskienė.

Kol kas ekologinių ūkių plėtrą Lietuvoje formuoja išmokos, o visame pasaulyje vartotojo poreikiai. Vartotojai darosi vis sąmoningesni ir kelia vis didesnius reikalavimus produktų kokybei.

E. Karbauskienės nuomone, turint gerą vartotoją, galima ir be paramos gyventi. Lietuvos ūkininkai kol kas yra žaliavos augintojai, o žiūrint į ateitį, reikėtų galvoti, kaip pagaminti produktą. Mūsų šalis yra maža, todėl negalima dirbti tik su žaliava, reikia auginti ne tik gausų, bet ir kokybišką derlių.

„Kiekvienais metais, didėjant žmonių populiacijai, vienam gyventojui skaičiuojamas dirvožemio plotas mažėja. Todėl ekologams, sprendžiant šią problemą, keliami uždaviniai gaminti ir daugiau, ir ekologiškiau", - teigė dr. E. Karbauskienė.

2015 metų duomenimis, Lietuvoje užregistruota kiek daugiau nei 220 tūkst. ha sertifikuotų ekologiškų plotų, kuriuos sudaro 2672 ūkiai. Vidutiniškai vienam ūkiui tenka apie 80 ha. Palyginus su praėjusiais metais, šiemet ekologiški plotai padidėjo apie 10 tūkst. ha, nors ūkininkų skaičius šiek tiek ir sumažėjo.    

Anot dr. E. Karbauskienės, mokslinių tyrimų atliekama daug, tačiau Lietuvoje nėra mokslininkų tinklo, kurie bendrai dirbtų ir tartųsi, daugelis dirba tik pasirinktose srityse. Ekologinių ūkių plėtrą stabdo ir minimalios informacijos sklaidos galimybės. Mokslinės rekomendacijos turi būti adaptuotos ūkininkui, kad jas galėtų pritaikyti savo ūkyje.

Nepaisant įvairių trikdžių, naujovės skverbiasi ir į Lietuvos ekologinius ūkius, bet vis dar labai mažai auginama sojų (parama joms sumažėjo perpus), vangiai kelią skinasi judros, kurias rekomenduojama sėti kartu su žirniais, nes labai gerai juos laiko. Judras galima auginti ir maistui, ir techniniams tikslams, pavyzdžiui, aviaciniam kurui gaminti.

„Nemaža dalis ūkininkų ekologų dirba su kanapėmis, yra daug pardavimo sutarčių. Aiškinamasi, kaip jas galima panaudoti sėjomainoje, kol kas į kanapes Lietuvoje žiūrima kaip į mitais apipintą augalą", - teigė E. Karbauskienė.

E. Karbauskienei kelia abejonių Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) įvardijamų augalų daugiamečių žolių įsėliui pagrįstumas. Facelijos rekomenduojamos kaip daugiamečiai augalai, bet jos nėra daugiametės. Trūksta informacijos kaip auginti barkūnus, su kokiais augalais, kada ir kaip juos įterpti. 

„Su kai kuriais augalais reikėtų padirbėti mokslininkams, atlikti tyrimus prieš juos įrašant į taisykles ūkininkams", - įsitikinusi Žemės ūkio rūmų lektorė.

Pagal patvirtintas taisykles nuo 2017 metų sausio 1-sios dirvožemis kasmet turėtų būti ištirtas pagal maisto medžiagų kiekį jame ir suskaičiuotas maisto medžiagų balansas bei vieną kartą per ketverius metus - humuso balansas. Penkeriems metams turėtų būti sudaryta sėjomaina.

„Tvarka gali keistis, tačiau kol kas nuspręsta laikytis nuostatos, kad dirvožemį tirs tik stambūs ūkiai, valdantys ne mažiau 150 ha dirbamos žemės. Vidutiniai ūkiai įsijungtų metais vėliau, o smulkūs - dar vėliau", - aiškino dr. E. Karbauskienė.

Geriausi rezultatai ekologiniame ūkyje gali būti pasiekti glaudžiai bendradarbiaujant mokslininkams, ūkininkams, konsultantams ir perdirbėjams.

Lietuvos ūkininkų sąjungos Varėnos skyriaus pirmininkas Edmundas Samauskas teigė, kad šių metų derliui pakenkė ir sausra, ir lietus

2016 metais Lietuvos sveikatos mokslų universitetas pradėjo (LMSU) pradėjo du mokslinius tyrimus - „Galvijų, kiaulių, paukščių (mėsinių ir dedeklių vištų), avių, ožkų mėšle bei srutose esančio azoto ir fosforo kiekio nustatymas" ir „Dėl žieminių javų, vasarinių pupinių ir miglinių javų, vaisių, daržovių, uogynų, daugiamečių žolių veislių  tinkamų auginti ekologinės gamybos ūkiuose Lietuvoje"

Geriausiai derėjo bulvės

Perlojos bandymų stoties dr. Vilma Žėkaitė apžvelgė ekologinio ūkininkavimo priesmėliuose perspektyvas. Varėnos rajone vyrauja paprastasis pajaurėjęs  išplautžemis. Anot mokslo darbuotojos, šie dirvožemiai pasižymi geru šilumos laidumu ir dideliu jos imlumu, tad greičiau ir giliau įšyla.

Bloga savybė ta, kad esant  labai intensyviai aeracijai, juose negali susikaupti ir ilgiau išsilaikyti didesnis vandens kiekis. Jų drėgmės imlumas yra net keletą kartų mažesnis negu priemolio dirvožemių, todėl labai gerai praleidžia vandenį.

Priesmėliuose labai intensyviai vyksta nitrifikacija, o susidariusius nitratus gausesni krituliai greitai išplauna į gilesnius sluoksnius.

1961-2013 metais atliekant tyrimus buvo auginami žieminiai rugiai, vasariniai kviečiai ir miežiai bei bulvės. Auginant minėtas kultūras buvo naudojami du būdai – su mėšlu ir be mėšlo.

Perlojos bandymų stoties doktorantė Aušra Gudauskienė pranešimą pristatė laukuose

Po 52 metų tyrimų užfiksuoti tokie rezultatai - dirvožemio rūgštingumas pasikeitė nuo vidutinio rūgštumo iki rūgštoko,  fosforingumas ir kalingumas pakito nuo mažo  iki didelio.  Žieminių rugių derlius mėšlo fone padidėjo 0,5 tonos iš ha, su mėšlu augintų miežių derlius padidėjo 0,5 tonos iš ha. Geriausiai derėjo bulvės: augintų su mėšlu derlius padidėjo net 5 tonomis iš ha, o be mėšlo derlius sumažėjo. Humuso kiekis, auginant minėtas kultūras, šiek tiek padidėjo.

MŪ inf.